Šią knygą skaičiau netrumpai. Ir ne tik todėl, kad ji būdavo skaitoma tik tuomet, kai iš sostinės grįždavau į namus, bet ir todėl, kad neįtraukė ji manęs nė trupučio. O buvau girdėjusi tikrai nemažai atsiliepimų apie tai, kokia tai mistiška, įtraukianti, nuostabi ir sukrečianti istorija.. Gal kiek kitaip būtų, jei nebūčiau skaičiusi ,,Kambario“? Nes istorijos ganėtinai panašios: ,,Palėpės gėlėse“ yra uždaromi keturi vaikai, kadangi mama, norėdama gauti tėvo palikimą, turi slėpti jų egzistavimą. Tiesa, vaikai čia gyvena kiek geriau nei mama su sūnumi ,,Kambaryje“: ketveriukė turi atskirą vonios kambarį, iš kambario gali patekti į erdvią palėpę ir netgi užsilipti ant stogo. Juos kasdien lanko piktoji senelė, kuri atneša krepšį maisto. Na, ir karts nuo karto aplanko juos mama.
Bet visgi padariau išvadą, kad ne, nuomonė greičiausiai būtų likusi ta pati. Siužetas gal dar būtų ir visai neblogas, bet man absoliučiai nepatiko rašymo stilius. Skaitydama vis galvojau, kas čia man jame neįtinka, bet tiesiog taip ir nesugebėjau rasti žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti tai. Tačiau spėju, kad būtent taip yra rašomi ir tie meilės romanai, prie kurių šią seriją ir buvo galima rasti mano lankomojoje bibliotekoje. Tiesiog viskas labai dirbtinai skambėjo… Taip pat, per daug protingai, ypač turint omeny, kad mergaitei, kurios vardu pasakojama, buvo ne tiek ir daug tų metų, kad galėtų taip protingai šnekėti.. Aišku, atsiras teigiančių, kad juk čia pasakoja jau nebe mergaitė, bet suaugusi moteris, todėl viskas ir skamba protingai. Tačiau juk buvo daromi vaikų sprendimai, paaiškinama, kodėl buvo pasielgta taip ar anaip, tad čia man ir kyla klausimas: kaip ji sugebėjo būdama vaikas (na, gerai, vėliau jau paauglė) taip racionaliai paaiškinti savo sprendimus… Žodžiu, jei ne tas rašymo stilius, man gal būtų ir visai ,,suėję“.
Kas dar? Supratau, kad va tokie muilo operų siužetai knygose man nelabai patinka. Galbūt kažkas nemato šioje knygoje muilo operos, bet man visi tie vaikų slėpimai dėl pinigų, visokios kitokios machinacijos (gal gerai šitą žodį parašiau..) apie kurias nešnekėsiu, kad neatskleisčiau siužeto, na, ir be abejo, jau nekalbu apie tolimesnes dalis (iš viso 5 dalys), kur bus kerštaujama ir pan.
Tiesa, dar užkliuvo, kad gerokai per daug dėmesio skiriama seksualiniam brendimui..
Nerekomenduoju.
Nors galvoju, kad filmą pažiūrėti gal visai ir norėčiau…
Ekranizacija
1987-aisiais pasirodė Jeffrey Bloom režisuotas filmas ,,Flowers in the Attic“
Mano knygų pasaulis 
Iš šio pateikto sauso aprašymo sprendžiu, kad knygos net neskaitėte, o pervertusi kelis lapus, nusprendėte , kad knyga neverta tolesnio skaitymo. V. Endrius knygos ( beveik visos 5- 6 dalių) visame pasaulyje yra be galo populiarios ir spausdinamos vis naujesniais tiražais, turi milijonus fanų visame pasaulyje. Šios rašytojos knygos yra parašytos labai lengvu skaitymui stiliumi ir tikroviškai perteikti visų veikėjų jausmai ir pergyvenimai. Kai kurie įvykiai paimti iš jos gyvenimo, kaip ji rašo:“aplaistyti ašaromis ir krauju“. Visiems nuoširdžiai siūlau paskaityti V. Endrius knygas- įpusėjus skaityti, negalėsite atsitraukti ir norėsis perskaityti visas jos parašytas knygas. P.s, Muilo operos tikrai čia nėra ir net nepanašu į tai. Malonaus skaitymo 🙂
Šiame tinklaraštyje nesu aprašiusi nė vienos nepabaigtos knygos. Nepabaigtų knygų pavadinimai geriausiu atveju atsiduria tik metinėse ataskaitose.
Tai, kad knyga yra itin populiari, gerai perkama ir t.t. man yra visiškai nereikšminga detalė, jei perskaičius suprantu, kad man ji nepatiko. Juk lygiai taip pat manęs nelabai sužavėjo ,,Erškėčių paukščiai“, Brontės ,,Vėtrų kalnas“, Tolstojaus ,,Ana Karenina“ ar Nabokovo ,,Lolita“ – apie tai, kokios jos gerbiamos literatūros pasaulyje ir kokiais tiražais yra parduotos tikriausiai nereikia ir diskutuoti. Tačiau kaip ne visiems patinka ta pati muzika, tas pats filmas, kaip netampame gerais draugais su žmogumi, kuris, rodos, yra populiarus ir nesiskundžia draugų trūkumu (o tai reiškia, kad jis turi tiems draugams patinkančių savybių), taip ir nebūtinai ta pati knyga patinka visiems.
Džiaugiuosi, kad esate V. Endrius gerbėja ir išsakote savo nuomonę argumentuodama – tokius komentarus skaityti man visuomet įdomu.
Tikrai taip.Perskaiciau pries 10-meti ir dar karta mielai skaitysiu. Nors niekad neskaitau knygu antra karta, isskyrus psichologines.
Mano nuomonė irgi nelabai skiriasi nuo apžvalgos… Perskaičiau tikriausiai visas šios autorės knygas, bet man jos pasakojimai tokie depresiją varantys, na nepatinka ir viskas. Per sunku.
Gal kas parduodate Palepes geles visas knygas 5?Parasykit email puma.le9@gmail.com
Dekoju is anksto:)
Paimčiau visas dalis.Skaičiau senai senai.Knygos geros 😊