Kaupiasi neaptarti skaitiniai – bet kažkaip daug apie juos ir neturiu ką pasakyti, gal todėl ir neprisiruošiu prisėsti. Bet kad dar labiau nepasimirštų ir tie keletas sakinių, kuriais norisi pasidalinti, pamėginsiu aptarti.
Pirmoji iš tų skaitinių – S. Parulskio ,,3 pjesės“. Pateko ši knyga atsitiktinai (na, ne visai – juk ėjau į biblioteką, ėjau prie P raide pažymėtų knygų lietuvių literatūros skyriuje) į mano rankas. Knygoje pateikiamos trys autoriaus kurtos pjesės, trumpi interviu su pačiu autoriumi ir teatro režisieriumi Oskaru Koršunovu, kritikų atsiliepimai apie pagal kiekvieną pjesę pastatytus spektaklius, nuotraukos iš spektaklių.
Labiausiai patiko trečioji – „Nesibaigianti vienatvė dviem” (pastatyta 2001 m.). Tikriausiai dėl to, kad vienatvė tiek literatūroje, tiek kine neretai man būna įdomi, tad nelikau abejinga ir šiai pjesei. Manau, kad autoriui pavyko perteikti tiek santykius tarp moters ir vyro (pjesėje tėra du veikėjai), tiek tarp jų tvyrančią vienatvę. O dar kai perskaičiau, kad vienąsyk moters vaidmenį atliko gražų balso tembrą turinti aktorė Dalia Michelevičiūtė, taip ir užsinorėjau kada nors išgirsti šią pjesę skaitomą.
Tuo tarpu kitos dvi („Iš gyvenimo vėlių” (pastatyta 1995 m.) ir „P.S. Byla O.K.” (pastatyta 1997 m.)) nesukėlė susidomėjimo. T.y. pradžioje jis dar būdavo, bet kuo toliau, tuo labiau dėmesys strigdavo, pagaudavau save galvojančią apie kitus dalykus, vėl grįždavau į pjesės personažų gyvenimą, akimirka pajausdavau vėl susidomėjusi ar perskaičiusi įžvalgių, tikslių minčių dialoge, tačiau toji susidomėjimo akimirka dingdavo ir vėl jausdavausi lyg ne savo rogėse. Teatras man patinka, bet galbūt skaityti pjeses – ne man.
Poetinėje dramoje “Mažvydas” vaizduojamas 16 a., kai atsirado raštija lietuvių kalbą. Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, čia vaizduojamas kaip tautos interesų reiškėjas, didvyris ir kartu kankinys.
Tai drama apie garsiąją Barborą Radvilaitę. Perskaityta maždaug per porą valandų ir nepalikusi nieko viduje. Kiek pastebėjau, man ne itin patinka visokios istorinės dramos (o gal apskritai dramos? Nors yra ir išimčių), bet, jei reikia perskaityti, tai nieko ir nepadarysi. Pati istorija visai įdomi, nors kiek joje tikrų faktų, nesiryšiu spėlioti. Barborą, jauną našlę, įsimyli Žygimantas Augustas, tuo metu dar turėjęs žmoną Elzbietą. Bet žmona miršta ir Barborai atsiveria laisvas kelias. Tiesa, visgi dauguma buvo priešiškai buvo nusiteikę jų santuokai, tad pora pasuko lengviausiu keliu- įžadus priėmė slapta. Bet gyvenimas nuo to geresnis nepasidaro, ypač kai aplink sukiojasi Augusto motina, kuri, kaip vėliau paaiškės, galimai prisidėjo prie nešvarių darbelių..
Šioje knygoje rasite tris skirtingų žanrų kūrinius: apysaką ,,Stiklo šalis“, romaną ,,Šermenys“ bei dramą ,,Formulė“ (tik kažkodėl ant viršelio apie pastarąją neužsiminta). Iš pradžių perskaičiau ,,Stiklo šalį“, o jau tuomet perėjau prie ,,Šermenų“ ir ,,Formulės“.
Tai paskutinis kūrinys iš privalomos literatūros, kurį turėjau perskaityti šiais mokslo metais. Kol negavau naujo sąrašo, galiu nors kiek atsipūsti… Bet neilgam.
Taigi, perskaičiau ,,Skirgailą“, bet daug pasakyt apie ją neturiu ką. Nelabai patiko ši drama. Na, vien dėl pačio žanro buvo sunkiau skaityti ir vardų krūva… Maišėsi man lenkai su vokiečiais, sunku ten juos atskirti. O vartyti pradžią, kur visi išvardinti vienoje vietoje, visą laiką būtų pabodę.
Knyga, kuri privaloma tikriausiai kiekvienam vienuoliktokui. Lengvas ir numanomas siužetas (bei pabaiga), viso labo tik septyniasdešimt keli puslapiai persiskaitė nesunkiai ir greitai. Tikriausiai esu persisotinusi įvairiausių tragedijų, tad apie šią nepasakysiu kažko labai gero. Bet blogo irgi nieko nesakysiu. Tiesa, nors rašiau, kad pabaiga numanoma, bet vieno veikėjo baigtis liko neaiški ir nepasibaigė mirtimi. O tai jau kažkas naujo.
Būtent šiuo kūriniu pradėjau pažintį su žymiuoju Šekspyru. Tiesa, anksčiau teko skaityti ,,Romeo ir Džuljeta“ ištraukas – tik nelabai aš ten ką prisimenu. Tiesa, pabaiga išliko atminty. Ir gerai pasukusi galvą dar keletą detalių prisiminčiau.
Mano knygų pasaulis 