13.9. Lori Gottlieb „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti? Psichoterapeutė, jos psichoterapeutas ir mūsų siekis geriau suprasti save“

Lori Gottlieb – psichoterapeutė, šioje knygoje rašanti ne tik apie darbą, keleto klientų istorijas, bet ir apie savo pačios patirtis lankantis pas psichoterapeutą. Nors tai negrožinis kūrinys, o autorė kartais įterpia ir teorinių psichologijos bei terapijos žinių, skaityti itin lengva, beveik kaip kokį nors standartinį romaną, tad knygos apimtis gali gąsdinti nebent pradžioje. Pati skaičiau keletą savaičių, o pradžią – dar pernai, bet suprantu, kad kitokiomis aplinkybėmis ją ir per savaitgalį būčiau įveikusi.

Kita vertus, visai nesinorėjo skubėti – autorės pasakojimo tonas itin malonus, yra įterpta ir humoro ten, kur jis tinka, neperspaudžiant. Įdomu, kad simpatiška ne tik pasakotoja, bet ir kiti veikėjai, nepriklausomai nuo jų charakterio. Be Lori gyvenimo ir iššūkių, su kuriais ji susiduria, pasakojama apie visus idiotais laikantį Holivudo scenaristą, vėžiu sergančią ir paskutinius mėnesius skaičiuojančią moterį, per 70-ąjį gimtadienį nusižudyti planuojančią vienišą moteriškę, savęs pamilti nesugebančią merginą ir, dėl suprantamų priežasčių mažiausiai atskleidžiamą charakterį – Lori psichoterapeutą Kendelą. Pasirinkti įvairaus amžiaus ir skirtingose situacijose esančius žmones, manau, buvo geras sumanymas ne tik dėl skaitytojų, kurie galbūt susitapatins su vienu ar kitu veikėju, bet ir dėl parodymo, kad nepaisant skirtumų visi, atėję į psichoterapiją, turi tą patį tikslą, net jei jo tiesiogiai ir neįvardina – pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Skaitant atrodė, kad iš šios knygos pasisemti minčių, idėjų gali daug kas – tiek eiliniai skaitytojai kaip aš, tiek galvojantys apie terapiją, ją lankantys, o taip pat ir studijuojantys ar jau tapę psichikos sveikatos specialistais. Apskritai, vien pats Lori gyvenimas ganėtinai įdomus – ji nebuvo ta, kuri po mokyklos įstojo į psichologiją, sukūrė šeimą, kilo karjeros laiptais ir taip toliau. Tad tie, kurie pasimetę savo gyvenimuose, gali surasti įkvėpimo pokyčiams. Tačiau norisi paminėti, kad tai jokiu būdu nėra motyvacinė ar bandanti kažkokias konkrečias tiesas įteigti knyga. Man tekstas pasirodė labai žmogiškas, kalbantis apie dalykus, kurie aktualūs daugeliui. Lori, pati klystanti, abejojanti ir ne visada daranti teisingus sprendimus, yra būtent tokia pasakotoja, kuri tokio pobūdžio knygai reikalinga, nes nėra visažinė ir teisuoliška. Vien tik bandymai, patirtys, kai kada – rizika ar likimas savo komforto zonoje, iš kurių ir susideda kiekvieno iš mūsų gyvenimas.

Įvertinau visu penketu (iš penkių) – tai būna retas atvejis jau keletą metų, tačiau šįkart galbūt dėl tos ramybės, noro neskubėti ir grįžti kaskart, kai tik pavykdavo mintis sutelkti į knygos skaitymą, pačio turinio, kuris kėlė įvairias emocijas, drąsiai spustelėjau maksimumą goodreads, o ir turimą knygos egzempliorių žadu pasilikti sau.