Paskutiniu metu daug geriau sekasi klausyti, o ne skaityti knygas. Tad aprašysiu dar vieną perklausytą knygutę. Pamanysite, kad suvaikėjau- juk jau antra Vytauto V. Landsbergio knyga šią savaitę. Bet juk sakoma, kad šios knygos puikiai tinka ir vaikams, ir vyresniems.
Na, bet kuriuo atveju, šis rašytojas sugeba sudominti, o klausymas virsta tiesiog malonumu, kai įgarsina A. Giniotis- taip meistriškai ir įdomiai įgarsinti ne kiekvienam sekasi, dažnai mėgėjai, kurių įgarsintų knygų internete yra apstu, net nesistengia daryti kažkokių intonacijų ar pan.
O apie pačią knygutę: žavus briedis Eugenijus pradžioje negaili savo išvaizdai blogų žodžių ir mano, kad niekas jo neįsimylės, bet pats net nežino, kad štai tuo metu, kai jis verkšleno, jį įsimylėjo žavi lydeka… O toliau dar smagiau: pasirodo lakštingala, upėtakis, kyla veikėjams įvairūs jausmai: pyktis, pavydas, meilė, galiausiai- gailestingumas… Iš veikėjų ir nutikimų galima pasimokyti, kad viskas, ką darai, galiausiai atsisuka prieš tave patį, ir dar keletą vertingų pamokėlių galima rasti šioje knygoje.
Lyginant su neseniai klausytomis ,,Obuolių pasakomis“, šioje yra daug daugiau dainelių- dėl to pliusiuką dėčiau ,,Briedis Eugenijus…“ , bet visgi pirmoji knyga man paliko didesnį įspūdį, siužetas pasirodė įdomesnis.