10.63. Eric Berne „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“


Rugsėjį pradėjau su rugpjūtį išsikeltu noru perskaityti šiek tiek ir negrožinės literatūros, kurios esu sukaupusi namuose. Jokiu būdu ne prievarta, bet nusiteikimo vis tiek reikia. Pirmoji į rankas paimta knyga – „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“. Joje išdėstyti transakcinės analizės teorijos principai, pateikti žaidimų pavyzdžiai. Autorius – Eric Berne – garsus JAV psichoanalitikas, minėtos analizės kūrėjas. Apie šią knygą jau buvau girdėjusi, o su pačia teorija susipažinusi studijuodama psichologijos bakalauro studijas. Visgi nutiko taip, kad jas baigusi atitolau nuo šios srities, netraukė ir jokia psichologinė literatūra, tik prieš maždaug metus kilo noras vieną ar kitą įsigyti, o štai dabar jau ryžtuosi net ir atsiversti (turint galvoje, kad kai kurie romanai laukia savo eilės kur kas ilgiau, galiu tai laikyti pasiekimu).

Apie įspūdį. Turinys įdomus, ypač tie skyriai (ar žaidimų aprašymai), kur autorius išsiplėsdavo ir išsamiau aprašydavo. Be abejo, skaitant iš karto kyla asociacijos su savimi ar aplinkiniais, kokie žaidimai dažniausiai pasitaikantys, kas atlieka vienokį ar kitokį to žaidimo vaidmenį ir taip toliau. Tad jei pateiktas pavyzdys nebus aktualus, skaitymo metu galima iš karto galvoti apie kokį nors visiškai realų, pačiam puikiai žinomą. Žaidimų daugėjo (jie suskirstyti į visokias kategorijas, pateikiami jų veikėjai, eiga, pozicijos, pasiūloma, kaip galima tokį žaidimą nutraukti, kokios emocijos kyla laimėjimo ar pralaimėjimo atveju ir kt.) ir vis toliau skaitant mano galvoje pamažu kūrėsi nesibaigianti žaidimų raizgalynė, į kurią esame papuolę.

Rašymo stilius – ne iš lengvųjų, tad reikia nusiteikti kiek rimtesnei psichologijos knygai. Kad ir knyga skirta plačiai auditorijai, visgi vietomis tekstas gali priminti mokslinį. Man galbūt labiausiai kliuvo, kad vietomis pritrūko išsamesnių aprašymų. T.y. skaitant vieną žaidimą galima puikiai jį įsivaizduoti, tuo tarpu kitas aptartas prabėgomis, tad atrodydavo, kad lygiai taip pat ir perskaitydavau jį – pernelyg nesustodama, nes šitas aprašytas tik kaip koks priedas. Na, ir žaidimų skyriuje esančios nuorodos kai kada būdavo į iki tol dar neaptartus žaidimus, tad reikėjo nusiteikti arba knygos vartymui bei susipažinimui su žaidimais ne iš eilės, arba (jei kils noras geriau įsigilinti į kurį nors žaidimą, kuriame gali atsirasti ir kitas) pakartotiniam knygos/jos dalies skaitymui. Bet šiaip tai tikrai knyga iš tų, kurias norisi ateity darsyk skaityti, nes tai gali padėti labiau įsigilinti į tam tikrus teorijos niuansus, o kai kada – paieškoti atsakymų, kodėl mėgstamas vienas ar kitas žaidimas.

O šiaip jau, galvojau, kad skaitysiu ilgai, vis įterpdama kitų knygų, bet jau pirmąsyk pasiėmusi ir trečdalį jos perskaičiusi supratau, kad neužtruksiu. Patiko, jau galvoju, kokią kitą reikės imti iš turimų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.