4.32. Emily Brontë ,,Vėtrų kalnas“


bronte_vetruCh. Bronte ,,Džeinė Eir“ yra viena mylimiausių skaitytų istorijų, A. Bronte ,,Agnesė Grėj“ pasirodė kitokia nei pirmoji, tačiau paliko malonų įspūdį (neskaitant to, kad siužetas gan greit užsimiršo), o pagaliau atėjo laikas susipažinti ir su trečiosios sesers – Emily kūryba. Ir, nors jau seniau buvau girdėjusi, kad ,,Vėtrų kalnas“- visai kitokia knyga nei kad tos, kurias rašė kitos seserys, tačiau vis tiek nesitikėjau, kad ji bus būtent tokia, kokia yra.

Romanas pasakoja apie tai, kaip ramus Ernšo šeimos gyvenimas sudrumsčiamas, kai į namus šeimininkas parneša vaika- pamestinuką, juodbruvą. Jis pavadinamas Hitklifu ir auginamas apsuptas globėjo meile kartu su mylima įsesere Ketrina. Berniuko nekenčia tik įbrolis Hindlis. Vieną dieną Hitklifas namie tampa tik tarnu ir pastumdėliu, o Ketrina susipažįsta su kaimynystėje gyvenančiu išauklėtu ponaičiu Lintonu. Netikėtai Hitklifas dingsta, o po kiek laiko sugrįžęs jis turi tik vienintelį planą: atkeršyti ir sugriauti visų gyvenimus.

Ši knyga- absoliučiai neigiama. Nėra jokių veikėjų, kuriuos būtų galima vadinti teigiamais, kadangi kiekvienas personažas turi ydų, kurios trukdo jiems laimingai gyventi. Dialogai- pašaipūs, ironiški, pikti, pagiežingi, veikėjai tik kivirčijasi, trokšdami sukelti kitiems neigiamas emocijas, o galop, jie gal net ir nebemoka kitaip bendrauti, net į šilčiausius žodžius, maloniausią elgesį atsakoma šaltai, galvojama, kad galbūt tie, kurie rodo gražų dėmesį, tik šaiposi iš jų.. Neprisileisdami gerumo personažai į aplinką skleidžia visas įmanomas blogybes, o, verčiant puslapius, imama baimintis kiekvieno dviejų (bet kurių) veikėjų susidūrimo, nes aišku, kad ir vėl pasipils žiežirbos. Čia neišvysite gražios meilės istorijos kaip kad daug kas galėtų tikėtis, nors pabaiga, atskleisiu, išties šviesi ir pagaliau priverčianti nusišypsoti. Nes iki tol vyrauja vien tik niūri, slogi atmosfera, vien jau vieta- Vėtrų kalnas- tartum pranašauja, kad nieko pastovaus, gražaus čia nėra išlikę.

Be abejo, pagrindinis veikėjas Hitklifas- stiprus personažas, kuris savo charakterį išlaiko tokį patį iki pat pabaigos. Visiškai niekas, net didžiulė meilė nepriverčia jo keistis. Prieš jį nublanksta visi kiti veikėjai, bet tai nereiškia, kad jį palaikau. Jo įsitikinimai, gyvenimo būdas ir troškimai man visiškai nepriimtini. Ir ne tik jis, bet ir kiti personažai sukelia vien tik neigiamas emocijas, todėl giriu knygos autorę, kuri sugebėjo sukurti tokius įtaigius, pyktį sukeliančius veikėjus.

Pradžioje gan greitai įsitraukiau į siužetą, kuris stebino savo siužetu ir veikėjais, tačiau kuo toliau, tuo mažėjo motyvacija skaityti. Dažną klasikinę knygą ir taip skaitau lėčiau nei kokią šiuolaikinę, tad tai nebuvo priežastis, dėl kurios nebesinorėjo tęsti jos skaitymo. Galiu pagirti ir turtingą žodyną- tikiu, kad originalo kalba romaną skaityti būtų dar didesnis malonumas šiuo atžvilgiu. Tačiau manau, kad man tamsos šioje knygoje buvo tiesiog per daug. Esu liūdnų istorijų mėgėja, bet ,,Vėtrų kalnas“ ne liūdesį man kėlė, o greičiau jau gailestį ir pyktį, kad būna tokių žmonių, kurie gadina ne tik savo, bet ir kitų gyvenimą.

Knygą rekomenduoju kiekvienam, kadangi tai verta perskaitymo knyga, galinti pasigirti stipriais veikėjų charakteriais ir netipine istorija.

Ekranizacijos

Emily Bronte romanas ,,Vėtrų kalnas“ (,,Wuthering Heights“) buvo ekranizuotas daugiau nei 20 kartų. Pirmoji pasirodė 1920-aisiais metais. 1939-aisiais pasirodžiusi antroji ekranizacija sulaukė nemažo pripažinimo iš kino kritikų: kino juosta laimėjo vieną Oskaro statulėlę ir dar 7 nominuotas (tarp jų- ir geriausio filmo kategorijoje). Tuo tarpu naujausioji ekranizacija pasirodė 2011-aisiais.

Reklama

3 mintys apie “4.32. Emily Brontë ,,Vėtrų kalnas“

  1. Pirmiausia pamačiau 1992m. ekranizaciją. Labai patiko ir sužavėjo.
    Ir tik vėliau perskaičiau knygą. Knyga niūri, bet tikrai gera.
    Dėl teigiamų veikėjų… Na, juk ir gyvenime žmonės nėra tik teigiami ar tik neigiami. Mes įvairiapusiai.
    Visgi filmas man paliko didesnį įspūdį, negu, kad knyga. Ne veltui filmą žiūrėjau ne vieną kartą.

  2. Mačiau ir 1992 ir 2011m. ekranizacijas, bendras bruožas- puikiai atlikti Hitklifai ir silpnos, silpnos Ketrinos…:(
    Neigiamo veikėjai, na taip, bet kuo man patiko Emily požiūris- moteris nėra minkšta nosinaitė, ji tokia pat egoistė ir išpuikėlė kaip vyras, ne tik vyrai engia moteris, jos irgi gali apsunkinti gyvenimą. Na bet čia mano nuomonė, kažkaip visada įsidėmiu neigiamus veikėjus ir jei jie įkūnyti su aistra, polėkiu,- užima vietą mano mėgiamiausių sąraše. Gėris gan nuobodus. Galėtų kas spektaklį pagal šią istoriją pastatyti, nors būtų labai, labai sunku;)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s