2022-ųjų metų apžvalga

Šiemet metų pabaiga ištiko netikėtai. Tik pamačiusi pirmąsias kitų skaitytojų metų apžvalgas susizgribau, kad visai pamiršau apie šią tradiciją, kuri leidžia prisiminti, ką skaičiau ir kas mane žavėjo pastaruosius dvylika mėnesių.

Šiemet perskaičiau kur kas mažiau knygų nei ankstesniais metais – 47. Rudenį perskaičiau vos keturias knygas, tai ir nulėmė sumažėjusį skaitytų knygų skaičių. Iš 47 knygų, 7 priklausė lietuvių autoriams, taip pat perskaičiau devynias negrožinės literatūros knygas (nors kai kurios iš jų savo stiliumi ir pasakojimo būdu itin panašėjo į grožinę). 17 knygų ėmiau iš bibliotekos, o likusios – įsigytos ar išsimainytos.

Įvertinimai pagal goodreads (mano paskyrą rasite čia):

  • 1/5 įvertinau vieną knygą.
  • 2/5 gavo 10 knygų.
  • 3/5 įvertinau 15 knygų.
  • 4/5 gavo 13 knygų.
  • 5/5 įvertinau keturias knygas.
  • Keturių knygų dėl skirtingų priežasčių nusprendžiau nevertinti.

Metinis įvertinimų vidurkis – 3,2. Vidutinis puslapių skaičius – 247 psl. O iš viso perskaičiau 11 631 puslapį.

Kaip ir kasmet, pavadinimus kategorijose pateikiu atsitiktine tvarka, paspaudę ant nuorodų rasite kur kas išsamesnius mano įrašus apie konkrečias knygas.

Labiausiai patikusi knyga

Lori Gottlieb „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ – vasario pabaigoje ir kovo mėnesį po truputį versdama jos lapus nusprendžiau, kad noriu vėl studijuoti. Nesakau, kad vien tik ši knyga paskatino padaryti tokį sprendimą, nes tuo metu buvo ir kas be knygų galvoje visokių minčių sukėlė, tačiau neabejotinai ji atsirado laiku. Vėliau skolinau kolegei, jai irgi paliko labai gerą įspūdį. Kalbėjome, kad iš pažiūros knyga net neatrodo kažkuo ypatinga, tačiau vis vien turi kažką, kas ne tik įtraukia ir sudomina, bet, kad ir kaip banaliai skambėtų ta frazė, paskatina susimąstyti. Nesusilaikysiu ir parašysiu, kad tai – mano metų knyga.

Kitos įsiminusios knygos

  • Marieke Lucas Rijneveld „Vakaro nejauka“ – man tai buvo kad ir nejaukus, bet vis vien įtraukiantis pasakojimas apie šeimą ir jos narių savotiškus bandymus dorotis su netektimi. Nors suprantu ir tuos, kuriems ši knyga – visiškas nesusipratimas.
  • Alina Bronsky „Totoriškos virtuvės aštrumai“ – pabaiga kiek pagadino įspūdį, bet atmetus tai – dar viena emociškai paveiki, puiki rašytojos knyga.
  • John Steinbeck „Apie peles ir žmones“ – galima ją peikti už labai aiškų siužetą, aiškų moralą ir nuspėjamumą, bet ši trumpa istorija ištraukė iš manęs labai daug emocijų ir panaikino visą mano skeptiškumą.
  • Jūratė Šlekonytė, Gytis Vaškelis „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė“ – kraupios pasakos su idealiai tinkančiomis M. Jonučio iliustracijomis. Buvo išties įdomu.
  • Alex Schulman „Išlikusieji“ – nedidelės apimties, minimalų kiekį veiksmo teturinti knyga apie tris brolius – jų vaikystę ir santykius suaugus. Skaudus, liūdnas, niūrus pasakojimas, kuris buvo vienas iš saujelės šiemet mane sujaudinusių kūrinių.

Kaip visada, pabaigai palieku dar keletą pavadinimų, kurių nesinori priglausti prie viršuje esančių, bet ir nepaminėti negaliu: Greg Sestero ir Tom Bissell knyga „The Disaster Artist“ verta dėmesio, jei tik esate matę „The Room“ (G. Sestero kaip tik šiemet buvo atvykęs į Lietuvą ir pristatė savo naują filmą, o prie to paties buvo surengta ir „The Room“ peržiūra), netikėtai gerą įspūdį paliko Kim Liggett distopija paaugliams (ir ne tik) „Skaistybės metai“, įtraukė keisti Kristen Roupenian apsakymai „Matau, kad nori“, įdomių minčių pateikė Irvin D. Yalom apie mirties baimę „Žiūrėti į saulę“, o Diane Poole Heller išsamiai aprašė prieraišumo tipus knygoje „Prieraišumo galia“. Na ir galiausiai, tarp visų slogių ir tamsių knygų visiškas saulės spindulys buvo pirmoji Alice Oseman komiksų serijos „Heartstopper“ dalis.

Atrodo tiek. Kitiems metams didelių lūkesčių neturiu, nes skaitysiu dar rečiau, kadangi studijos atima ir tą laiką, kurį skirdavau skaitymui. Tai reiškia, kad žvelgiant į namie esančias neskaitytų knygų krūvas kartais apima lengva panika, nes norisi ir tos, ir anos, bet laiko ir jėgų tai visai nebebūna. Bet tose krūvose slepiasi nemažai vertos dėmesio grožinės bei negrožinės literatūros, tad viliuosi, jog net ir perskaičius mažiau, metų gale bus iš ko parašyti naują metų apžvalgą.

Vienuolika

Vis dar rašau kiekvienąsyk, kai užverčiu knygą. Rašau taip, kaip pavyksta, apie tai, kas tuo metu sukasi galvoje. Gali būti, kad po savaitės plėtočiau visai kitas temas ar pusę teksto ištrinčiau. Kaip ir gyvenime graužiu save, kad tikrieji mano atsakymai į tam tikrus klausimus galvoje susiformuoja pavėluotai, praėjus kuriam laikui nuo pokalbio pabaigos, taip ir su knygomis – kai kurie akcentai susidėlioja tik praėjus daugiau laiko. Tačiau tai, kad į knygą galima pažvelgti iš pačių įvairiausių perspektyvų, yra vienas iš labiausiai žavinčių dalykų. Pakanka perskaityti keleto skaitytojų išsamesnius komentarus apie konkrečią knygą, kad pasimatytų, kaip mūsų asmenybės, patirtis, kasdienybė, gyvenimo tuometinė situacija leidžia visiškai skirtingai įvertinti tą patį tekstą. Todėl jau seniai skaitomuose atsiliepimuose apie knygas ieškau ne vertinimo įdomi/neįdomi, o kuo skaitytojui ji patiko arba ne. Nes tai, kas vieno visai nesužavi, kitam gali būti metų knyga. Nors nereikia ir kitų skaitytojų, užtenka manęs pačios. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus Roy Jacobsen knygos tikrai nebūtų papuolusios tarp metų geriausių (trečioji dalis vis dar laukia!), nes sakyčiau, kad pernelyg ramios ir nuobodžios, o skaitydama „Mažą gyvenimą“ būčiau priverkusi upelį ašarų. Ir dabar ašaroju skaitydama, bet paveikia visai kitokio pobūdžio veikėjų situacijos.

Šįvakar medituodama ties šiuo tekstu, kuris pasirodys rytoj, birželio 14-ąją, vienuoliktojo tinklaraščio gimtadienio proga, pagalvojau, kad pastaraisiais metais man skaičiai buvo ir tebėra svarbūs. Man patinka pažiūrėti, kiek ir ko perskaičiau prieš mėnesį ar praėjusiais metais. Pats skaičius, nesvarbu, kokio dydžio bebūtų, man tampa įrodymu, kad kažką nuveikiau laisvalaikiu tais laikotarpiais, kai atrodydavo, kad tik dirbu, valgau ir miegu. Ir ne, miego valandų pavogti skaitymui nepavyksta, nes užsnūsti galiu ir nebaigusi puslapio, nepriklausomai nuo to, kokio įdomumo knygą beskaityčiau. Taip pat peržvelgdama, ką skaičiau, kiek iš jų paliko stiprų įspūdį, o kiek – ne, irgi kartais padarau tam tikras išvadas sau. Kitas svarbus skaičius – namuose esančių knygų. Šiandien (nes ryt jau gali padidėti) vien neskaitytų nuosavų knygų yra 63, o tai yra didokas kiekis man ir mano dabartiniams namams. Net „Goodreads“pasidariau žymę/lentyną, kad matyčiau, kiek nuosavų neskaitytų knygų turiu, nes kaskart matydama skaičių galiu priminti sau, jog dar vienos knygos pirkti tikriausiai nereikia. Tiesa, yra ir skaičių, kurie priverčia nebent gūžčioti pečiais. Pavyzdžiui, tikrai nesiverčiu per galvą, stengdamasi perskaityti kuo daugiau knygų. Štai gegužę perskaičiau 9 knygas, o per pusę birželio įveikiau tiktai 50 puslapių turinčią poezijos rinktinę. Na, ir suprantu, kad trečią savaitę skaitysiu tą patį romaną, kas man pačiai yra kiek ilgokas laikotarpis (nemėgstu taip ilgai skaityti vienos knygos), bet dabar toks etapas, tad telieka išlaukti. Bet tai, kad matematika man svarbi, visai nestebina, nes nuo pat senų senovės mėgau visokius sąrašus darytis, planus ir tikslumą, o tai, kad toli gražu ne visada sekasi suplanuoti ne tik skaitinius, bet ir patį gyvenimą, yra visiškai natūralu (bent jau man).

Tuo ir užbaigsiu savo buitinę filosofiją. Be torto ir ledų, bet vis tiek džiaugiuosi šia sukaktimi. Vienuolika yra puikus skaičius tokiam įpročiui/pomėgiui/hobiui.

2020-ųjų metų apžvalga

Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad nuo pat sausio pradžios natūraliai, be jokios prievartos vis dažniau rinkausi namuose esančias knygas. Jei anksčiau per metus perskaitydavau vos vieną ar dvi, 2019-aisiais tokių buvo dvylika, tai 2020-aisiais net 42 knygos buvo išgelbėtos iš nesibaigiančios eilės. Tai yra daugiau nei pusė visų šiemet perskaitytų knygų. Buvo tokių, kurias numečiau po kelių lapų, į kurias vien pažiūrėjusi suprasdavau, jog joms laikas jau praėjo ir nenoriu skaityti vien todėl, kad ją turiu. Paskutinė priežastis motyvuoja ieškoti balanso ir nebekaupti daugiau nei sugebu perskaityti, nes laikui bėgant skonis ir poreikiai keičiasi.

21 knyga buvo gauta iš leidyklų ar el. knygyno („Briedis“, „Sofoklis“, „Tyto alba“, „Patogu pirkti“), o likusios 15 – iš bibliotekos. Na, ir biblioteka išlieka ta vieta, į kurią nuėjus taip ir kyla klausimas, kam pirkti knygas, kai jų ten daugiau nei perskaityčiau per visą gyvenimą.

Tad susumavus – 78 knygos (2019-ais buvo 88). Iš jų – 10 lietuvių autorių. Be to, netgi kelias negrožines įveikiau, o tai, žinant mane, nemenkas progresas, jų dar ne viena laukia eilėje.

Įvertinimai pagal goodreads (mano paskyrą galite rasti čia):

  • 1/5 negavo nė viena knyga.
  • 2/5 įvertinau 12 knygų.
  • 3/5 gavo 29 knygos.
  • 4/5 įvertinau 34 knygas.
  • 5/5 nusipelnė viena knyga.
  • Viena liko be įvertinimo.

Taigi, vidurkis išliko toks pat kaip 2019-ais – 3,3. Be abejo, norėtųsi aukštesnio, bet esu skeptikė ir suprantu, kad perskaitant tiek knygų yra sudėtinga visomis vien tik džiaugtis. Ką jau kalbėti apie tai, kad vis sunkiau likti nustebintai ar rasti skaitinį, nuo kurio būtų sunku atsitraukti, o apie jį kalbėti norėtųsi ilgai ir daug.

Dar statistikos:

  • 22 412 puslapiai;
  • vidurkis – 287 psl. (2019-ais buvo 299 psl., tad trumpesnės apimties pasakojimų žavesys niekur nedingo).

Įsimintiniausios knygos žemiau pateikiamos atsitiktine tvarka.

Labiausiai patikusios knygos

  • Roy Jacobsen „Neregimieji“ ir „Balta jūra(pirmoji dalis – vienintelis penketas 2020-ais. Nesutrukdė ir daugelio minimas prastas vertimas. Atmosfera jose – būtent tokia, kokios šiemet itin troškau. Laukiu tolesnės dalies vertimo).
  • Sally Rooney „Normal People(galvoje sukasi vienintelis apibūdinimas – mano sielos knyga. Suprantu, kad ji nėra tobula, bet viskas užsibuvo tiek, kad jau noriu serialą antrąsyk žiūrėti).
  • Cormac McCarthy „Laukinių arklių pakerėti(2020-aisiais atmosfera laimėjo prieš siužeto įmantrumą, man rodos. Tiek šią, tiek „Kelias“ perskaičiau, gaila, kad lietuviškai nieko daugiau nėra).
  • Philip Roth „Portnojaus skundas(nors rekomenduoti dėl specifinio humoro jausmo nelabai kam ryžčiausi)

Kitos įsiminusios knygos

Dar buvo komiksai Persepolis“ ir vienaistorija“, taip pat su malonumu perskaičiau Pasikalbėkime apie Keviną“, Ruduo“, Palaužta moteris“, Grožis lyg žaizda“, Žmona su paslaptimi“, Ežeras“, Kišeninis moterų atlasas“ ir dar vieną kitą. Iš negrožinių iki metų galo atminty labiausiai išliko Artumo siekis“, Rašytojas ir savižudybė“ ir Tiesiog vaikai“.

O 2021-aisiais tikiuosi pratęsti tai, ką pradėjau 2020-aisiais. Toliau daugiausiai dėmesio skirti savoms knygoms. Stengtis nesukti galvos, jei savaitgalis ar visa savaitė praeis taip ir neperskaičius nieko ar vos kelis lapus.

Dešimt

Prieš dešimt metų šiame tinklaraštyje (tiesa, tuomet jo adresas buvo kitas) parašiau pirmąjį įrašą. Tuomet, būdama septyniolikos, kaip tik buvau baigusi dešimtą klasę, o apie tai, kad birželio keturioliktoji įvardijama kaip tarptautinė tinklaraštininkų diena, sužinojau kur kas vėliau. Nors  mane galima rasti tiek IG, tiek Facebook, tinklaraštis vis vien išliko ta vieta, kur mieliausia rašyti savo ilgiausius (o kai kada ir trumpus) rašinėlius, kaupti savo įrašus, o visur kitur – tik sušmėžuoju pasidairyti ar su kuo nors pabendrauti, jei tik tinkama nuotaika pasitaiko. Blogą ištrinti būtų liūdna, o su minėtų tinklų paskyromis atsisveikinčiau itin lengvai. Tiesa, jau kurį laiką esu iš naujo atradusi Goodreads – pasirodo, užtenka „drauguose“ turėti tinkamus žmones, kad dažniau užsukčiau ne tik pažymėti skaitomos knygos, bet ir pasidairyti, kas ką perskaitė ar kokią diskusiją iškėlė komentaruose.

Pernai minėjau, kad dešimtmečio proga noriu surašyti tas knygas, kurios paliko geriausią įspūdį per visą tinklaraščio rašymo istoriją. Bet dabar, peržiūrėdama metų ataskaitas, supratau, kad to nedarysiu, nes būtų per daug svarstymų, ar kurią nors paminėti, ar praleisti, nes bėgant metams apie kai kurias įspūdis keitėsi. Tad pasiūlysiu panagrinėti patiems metines ataskaitas. Man pačiai iš jų visų artimiausia – 2017-ųjų, galvoju, kad tie metai padarė daugiausiai įtakos tolesniems skaitymo pasirinkimams. Labai verta pasklaidyti ir pačias pirmąsias, kuriose džiaugiausi perskaičiusi A. Kristof ,,Storas sąsiuvinis”, C. McCarthy ,,Kelias‘‘, pradėjusi pažintį su J. Saramago, E. M. Remarque, J. Harris, H. Murakami, kurių kūryba mane lydėjo visus šiuos dešimt metų (tik paskutinį apleidau jau ilgą laiką, bet turiu planų šią vasarą nors trumpam sugrįžti). Žinoma, negaliu nepaminėti ir romano, kurį iki šiol įvardiju kaip labiausiai patikusį – I. McEwan ,,Atpirkimas“. Kur kas vėliau mano akiratyje atsidūrė A. Baricco, M. Kundera, R. Gavelis, Ch. Bukowski. O kiek dar tuose sąrašuose knygų, kurios yra puikios, bet dėl senesnio leidimo ar pernelyg mažos reklamos guli apleistos bibliotekose ar jau ilgą laiką dalyvauja išpardavimuose.

Šį mėnesį kol kas skaičiau mažai ir visai nieko neaprašiau, bet greitu metu nusimato bent pora apžvalgų.

2019-ųjų metų ataskaita

Prabėgo ir 2019-ieji metai. Prieš keletą dienų apsitvarkiau goodreads „to read“ lentyną, išimdama tas knygas, kurias skaityti noras dingęs, keletu knygų sumažinau ir namie esančią krūvą, nusprendusi, kad jos tik užima vietą, o skaityčiau nebent dėl to, kad „reikia“. Tiesa, visa tai darau karts nuo karto nepriklausomai nuo metų laikotarpio.

Grįžtant prie 2019-ų metų skaitymo, atrodė, kad skaitau lėtai ir retai, bet vis tiek pasiekiau asmeninį rekordą: perskaičiau 88 knygas (2018-ais buvo 62). Tiesa, šis skaičius nelabai ką pasako, nes knygos būna pačio įvairiausio dydžio ir skirtingo literatūrinio sunkumo. Laimei, goodreads tokioms tinginėms kaip aš (t.y. neplanuojančioms savarankiškai atlikti skaičiavimus) pateikia daugiau įdomiosios statistikos:

  • 88 knygos sudarė 26 325 puslapius;
  • trumpiausia – Jacques Chessex „Vienas žydas dėl pavyzdžio (77 psl.);
  • ilgiausia – Hilary Mantel Vilko dvaras (646 psl.);
  • Vidutinis puslapių skaičius – 299 psl. (2018-aisiais buvo 306 psl. – kadangi mano argumentas klausiantiems, kaip perskaičiau daugiau nei įprastai knygų, siedavosi su puslapių kiekiu, nustebino,  kad 2019-ieji nebuvo išskirtiniai mažesnės apimties skaitinių skaičiumi).

Norisi pasidžiaugti, kad 2019-aisiais perskaičiau „net“ 12 knygų, kurias pati įsigijau ar iš kažko gavau dovanų, nes paprastai būdavo vos du trys tokie skaitiniai, o juk labai norisi, kad ir tos perkamos per ilgai neužsistovėtų lentynoje. Naujaisiais metais šį skaičių planuoju dar labiau padidinti, tačiau kaip pasiseks, matysiu metų eigoje. Kalbant apie kitais keliais atkeliavusias knygas, 30 pasiėmiau iš bibliotekos, 37 gavau iš leidyklų, o 9 buvo pasiskolintos iš aplinkinių.

Kaip ir kiekvienais metais, žvaigždutėmis savo goodreads paskyroje įvertinau kiekvieną perskaitytą knygą. Šie įvertinimai labiau atspindi pirmą įspūdį, kuris laikui bėgant gali kisti – tai atsispindi galutinėje metų ataskaitoje, kai prie geriausių knygų atsiranda nebūtinai tos, kurios buvo aukščiausiai įvertintos. Vidutinis įvertinimas – 3,3 (šiek tiek padidėjo, nes 2018-aisiais buvo 3,0)

  • 1/5 įvertinau 2 knygas.
  • 2/5 įvertinau 12 knygų.
  • 3/5 įvertinau 36 knygas.
  • 4/5 įvertinau 34 knygas.
  • 5/5 įvertinau 3 knygas.
  • 1 knygos nevertinau.

Iš visų 88 knygų, vos 8 priklausė lietuvių rašytojams, deja, didžioji dalis vietinės kūrybos įspūdžio visai nepaliko.

Juokiuosi, kad knygų turinys atspindi mano vidinę būseną, kadangi buvo pačios įvairiausios tematikos, nuo vaikiškos iki negrožinės literatūros – toks gan tipiškas chaosas, kurio skirstyti į daug kategorijų nesinorėjo, tad sąrašuose šalia stovės, rodos, visai nesuderinamos knygos. Apie nuvylusias, nepatikusias nekalbu, nes gaila laiko, kai jų ne viena ir ne dvi.

Labiausiai patikusios knygos:

  • Ričardas Gavelis „Paskutinioji Žemės žmonių planeta“ (jau treti metai, kai į šią kategoriją patenka R. Gavelio knyga)
  • Toni Morrison „Mylima(emociškai stiprus, keistas gerąja prasme romanas)
  • Herman Koch „Vakarienė(nepatogi – gal toks tinkamiausias žodis?)
  • Charles Bukowski „Arklienos kumpis(autobiografinis romanas, kurio stiprybė – Ch. Bukowski rašymo stilius. Šią knygą rekomenduočiau net ir tiems, kurie vengia kitų rašytojo knygų).

Kitos įsiminusios knygos:

  • Samanta Schweblin „Pilna burna paukščių(įrodymas, kad trumpoji proza gali būti labai įtraukianti ir paveiki).
  • José Saramago „Kainas(prisiminiau savo seną meilę – J. Saramago).
  • Bret Easton Ellis „Amerikos psichopatas(skaičiau antrą kartą ir įspūdis tik pagerėjo).
  • Etgar Keret „Ilgintis Kisindžerio(antras įrodymas, kad trumpoji proza gali įtraukti ne mažiau nei romanai. Abu įrodymai man panašūs savo neįprastomis, keistomis istorijomis).
  • Jacques Chessex „Vienas žydas dėl pavyzdžio(trumpiausia metų knyga ir tuo pačiu puikus pavyzdys, kaip ne puslapių skaičius lemia kūrinio gerumą).
  • Graham Swift „Motinų sekmadienis (priminė A. Baricco, sužavėjo rašymo stilius, kuriama atmosfera).
  • Gail Honeyman „Eleonorai Olifant viskas gerai(aš kaip ir suprantu, kad nėra ji ypatinga, bet šįkart nugalėjo asmeniškumai, kai skaičiau vietomis ir ašaros byrėjo kaip pupos).
  • Sarah Bakewell „Egzistencialistų kavinėje: Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis(egzistencializmas persipina su biografijomis, net nesapnavau, kad galiu taip įdomiai perskaityti beveik neliečiamo žanro knygą).
  • Nora Ikstena „Motinos pienas(emociškai paveiki. Įdomus faktas: mažai kas iš manęs knygas skolinasi, bet ši ėjo iš rankų į rankas visus metus ir vien tik geri atsiliepimai grįždavo).
  • David Mitchell „Prižiūrėtojas(kadaise skaičiau „Sleido namas“, bet ši visai kitokia. Paskatino įsigyti Debesų atlasą“).
  • Kate DiCamillo „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (duoklė vaikiškai literatūrai. Labai graži istorija įvairaus amžiaus skaitytojams. Gaila, kad kita autorės knyga apie peliuką visai nesužavėjo).

Metų rašytojai:

  • Charles Bukowski (2 perskaitytos knygos, viena – tarp geriausių, o „Moterys“ tapo gan įdomiu metų pabaigos skaitiniu).
  • Madeline Miller (tiek „Achilo giesmė“, tiek „Kirkė“ paliko itin gerą įspūdį, kai jas skaičiau, bet gan greitai jis išblėso, tad prie labiausiai įsiminusių nebeįtraukiau. Tebūnie jos čia, prie atskiros kategorijos).
  • Amélie Nothomb (perskaičiau tris: „Plak, širdie“, ,„Baimė ir drebėjimas“, ,„Tikrinių vardų žodynas“. Žavi mane šios rašytojos pasakojimai, trečioji knyga patiko labiausiai).

Kas dar? Paminėti norisi Y. Mishima „Auksinė šventykla“, kuri buvo intriguojantis atradimas, tad namuose savo eilės laukia kita rašytojo knyga. Noriu tęsti pažintį ir su Amos Oz, kurio „Judas“ paliko stiprios, gilios literatūros įspūdį. John Steinbeck „Konservų gatvė“ irgi paskatino pasižymėti dar vieną iki tol tik girdėtą, bet nepažintą rašytoją į savo ateities sąrašus. Džiaugiuosi, kad keletą J. Steinbeck kūrinių kaip tik 2019-aisiais išleido iš naujo, kadangi maniškė biblioteka tik naujesnius kūrinius teturi ir todėl kai kada susiduriu su nusivylimu, kai trokštamos knygos tiesiog nėra. Kadangi dažniau skaitau detektyvus bei trilerius, kaip įdomiausius šiemet galiu įvardinti daugeliui šių žanrų mylėtojų jau tikrai žinomus „Šnabždėtojas“ bei „Anapus uždarų durų“. Klasikos beveik neskaičiau, bet D. du Maurier „Rebeka“ buvo puikus pasirinkimas atsitraukimui nuo šiuolaikinės literatūros, „Graudaragio užkalbėjimas“ nukėlė į įdomų fantastinį pasaulį, o Beth O’Leary „Atskirai kartu“ pasirodė kad ir ištemptas, bet išties smagus variantas, tinkamas pabėgti nuo niūrių siužetų ir pasimėgauti retai skaitomu romantinės komedijos žanru.

Tokie buvo 2019-ieji. Ką įdomaus pasiūlys 2020-ieji, paaiškės metų gale, bet kaip visada tikiuosi daugiau įdomios literatūros, nes kur kas svarbiau ne kiekis, o kokį įspūdį ji palieka. Ir o taip, 2019-ieji buvo knygų pirkimo metai, tiek nebuvau pirkusi per savo visą gyvenimą, tad svajonė būtų rečiau praverti piniginę. Skamba banaliai, bet kadangi žinau, kaip seniau puikiai išgyvendavau be perkamų knygų, tikiu, kad visai įmanoma grįžti prie tų laikų ir dabar (juolab, kad nesiruošiu visai nepirkti – tai jau būtų visai nereikalingas draudimas sau). Ir žinoma, laukia graži sukaktis – birželį mano tinklaraščiui sueis dešimt metų. Jau labai ilgai svajoju ir laukiu, kaip darysiu dešimtmečio įrašą, apžvelgdama tai, kas labiausiai patiko per visus šiuos rašymo metus.

Devyneri

Dar vieneri metai prabėgo. Kaip visuomet, mėgstu pažiūrėti, ką pernai rašiau. Prieš metus džiaugiausi, kad jau daug laiko nebeperku jokių knygų. Tai šiemet pokytis toks, kad noras kaupti knygas vėl atsirasti spėjo, ir todėl piniginę atvėriau ne kartą ir ne du. Bet naiviai viliuosi, kad kitais metais vėl galėsiu sakyti, jog visiškai pakanka ir kitais keliais ateinančių knygų.

Daugiau kaip ir niekas nesikeitė. Skaitau, kada tik noro ir jėgų būna, dažniausiai – laisvadieniais, tad ir įrašai dažniausiai būtent tomis dienomis pasirodo. Vėl po truputį prisijaukinu ankstyvus savaitgalio rytus, kuriuos galiu leisti su knyga rankose, kai akys pailsėjusios ir galva dar nespėjusi visokių pašalinių minčių prikaupti. Tinklaraščio įrašai – vis dar puiki priemonė sudėlioti sau mintis apie perskaitytą knygą, kai kada tik rašant ateina įdomių minčių ar klausimų, susijusių su aptariamu skaitiniu. Literatūriniuose renginiuose lankausi retai, bet jau kai apsilankau, tai pasistengiu papasakoti ir šioje erdvėje. Netolimoje ateityje norėčiau parašyti šiek tiek apie kitą savo pomėgį, kuris, pasirodo, gan populiarus tarp skaitančiųjų (parašiau, vadinasi, reiks pažadą ir tesėti).

Kitais metais bus dešimt metų, tad jau svajoju, kaip peržiūrėsiu viską ir išskirsiu knygas, kurios per dešimtmetį labiausiai įsiminė. Bus įdomu stebėti, kaip keitėsi prioritetai, knygų tematika. Juk vien per pastaruosius metus tarp skaitomų įsiterpė naujas, menkai iki tol pažintas detektyvo žanras, o kadaise nemažą dalį skaitytų knygų sudarė klasika ar paaugliška literatūra. Iki šiol stengiuosi nestatyti savęs į rėmus ir turėti kuo įvairesnių knygų pašonėje, kad galėčiau be didelių dvejonių išsirinkti bei skaityti tai, ko tuo metu labiausiai norisi. Tad viršuje esanti nuotrauka – puikus to atspindys. „Graikas Zorba“ – šiuo metu skaitoma knyga, o visos kitos – dar neskaitytos, laukia savo eilės. Visgi neabejotinai tarp jų įsiterps dar daugybė skaitinių, tad tikėtina, kad kai kurie kūriniai ir po metų dar nebus perskaityti.

Idėjos, knygų rekomendacijos visuomet laukiamos. Ačiū, kad skaitote, dalijatės, džiaugiuosi, jei kažką sau įdomaus atrandate.

2018-ųjų metų ataskaita

Dar vieni metai prabėgo, tad pats laikas peržvelgti, ką perskaičiau, kaip sekėsi, ką įdomaus atradau. Kadangi metų pradžioje buvo šiek tiek pokyčių asmeniniame gyvenime, nebuvau tikra, kaip tai pakoreguos mano skaitymo įpročius, kiek pavyks laiko skirti knygai, tačiau atrodo, kad nuogąstavimai buvo be reikalo, nes šiemet perskaičiau 62 knygas (pernai – 54).

Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais knygos pas mane patekdavo pačiais įvairiausiais būdais. Pagaliau vėl pradėjau lankytis bibliotekoje (13 aptartų knygų buvo imtos būtent iš jos), kol kas džiaugiuosi, kad kiekvienąsyk užsukusi randu ką nors jau senokai norėto perskaityti. 18 knygų buvo pasiskolintos iš pažįstamų. 2 knygos – kadaise mano pačios įsigytos ir pagaliau perskaitytos. 29 knygas gavau iš leidyklų. Tačiau galiu patikinti, kad tai, kokiu keliu pas mane patenka knygos, visiškai nedaro įtakos mano nuomonei ar pagiriamųjų žodžių kiekiui apžvalgoje. Kaip jau esu ne vienam žmogui minėjusi, tinklaraštį rašau jau 8,5 metų, čia sudėta nuomonė apie visas per minėtą laikotarpį perskaitytas knygas, mėgdama rašyti kai kada begalinio ilgio tekstus, stengiuosi aptarti tiek pastebėtus kūrinio minusus, tiek pliusus (o jei kažkurių nematau, palieku vienpusišką nuomonę), galbūt blogo gyvavimo pradžioje dar kiek bijojau reikšti nuomonę tais atvejais, kai ji būdavo nepopuliari, tačiau iš to jaučiuosi išaugusi, o ir mano pačios patirtis tokia, kad net skaitydama kitų neigiamas nuomones galiu atrasti įdomią knygą, nes tai, kas vienam pasirodė minusai, man kaip tik yra pliusai. Jei meluočiau sau bei kitiems rašydama apžvalgas vien todėl, kad knyga – kažkieno dovana (pavyzdžiui, dovanota reklamos tikslais), mano veikla prarastų prasmę, tiesą sakant, įtariu, kad jau senokai būtų ir apleista.

Kokie buvo šie metai? Keisti. Pirmasis pusmetis buvo sudėtingas, mažai kas patiko, daug ką kritikavau, nemažai nusivylimų, svarstymų apie galimai reikalingą ilgesnį poilsį nuo skaitymo, galop metų antroje metų pusėje pasidarė ramiau, atsirado kur kas daugiau knygų, kurias norėjosi pagirti.

Žemiau – konkretesnė informacija, kuria ir apibendrinu 2018-uosius.

Skaičiai

Anot goodreads.com, vidutinis knygos įvertinimas – 3,0 (pernai buvo 2,9):

  • 1/5 įvertinau 3 knygas.
  • 2/5 įvertinau 19 knygų.
  • 3/5 įvertinau 20 knygų.
  • 4/5 įvertinau 15 knygų.
  • 5/5 įvertinau 5 knygas.

Vėlgi, kaip ir kiekvienais metais, norisi pabrėžti, kad metų pabaigoje rašant aptarimą šie balai neturi didelės reikšmės, nes laikui bėgant nuomonė apie kai kurias knygas šiek tiek pakinta.

Per metus perskaityta tik 14 lietuvių autorių kūrinių, skaičius nestebina, nes ir jaučiuosi atitolusi nuo vietinės kūrybos.

Vidutinis perskaitytos knygos puslapių skaičius – 306.

Labiausiai patikusios knygos:

Skaitytos antrąsyk ir sužavėjusios taip pat kaip pirmą kartą:

Kitos įsiminusios knygos:

Metų rašytojai:

  • Charles Bukowski (šiemet skaičiau šią ir šią)
  • Ričardas Gavelis (irgi perskaitytos dvi, abi jau minėtos aukščiau)

Ir kaip visada norisi paminėti dar keletą knygų papildomai. Rimtosios literatūros mėgėjams siūlau nepraleisti pažinties su Jonathan Franzen ,,Pataisos“, ir George Saunders ,,Linkolnas bardo“. 2018-ieji neabejotinai buvo detektyvų metai, kad ir nežymus jų skaičius, bet perskaityta jų tiek, kiek nebuvo keletą paskutinių metų sudėjus. Iš šio žanro labiausiai įstrigo Gillian Flynn ,,Aštrūs pjūviai“. Įdomi pasirodė ir siaubo literatūrai priskiriama Marianos Enríquez ,,Tai, ko netekome ugnyje“, o Sigito Parulskio ,,Amžinybė manęs nejaudina“ bei debiutanto literatūroje M.P.E. Martynenko ,,Be penkių pasaulio pradžia“ įsiminė kaip artimų savo požiūriu tekstų turinčios knygos.

Žiūriu į knygų pavadinimus ir galvoju, kad panašiai skambančių, tuos pačius žodžius ar besisiejančią tematiką nurodančių visai nemažai. Bet iš tikrųjų tai daug visokių per metus perskaityta knygų, peržvelgus turinį galima rasti ne vieną ir kur kas šviesesnę už daugelį tų, kurios užvaldžiusios šią ataskaitą. Tik tiek, kad dažniausiai įsimena slogią atmosferą turinčios istorijos, todėl ir metų aptarimas gaunasi štai toks.

Kitiems metams nekeliu konkrečių tikslų (žinoma, goodreads.com pažymėsiu kokį skaičių norimų perskaityti knygų, bet nepastebėjau, kad jis darytų įtaką skaitymo tempams, ne vienerius metus esu ir nepasiekusi nusistatyto kiekio), bet neskaitytų knygų namie krūvos nemenkos, tad jei noras skaityti nedings, tikrai turėsiu ką aptarti ir čia.

2017-ųjų metų ataskaita

Tradiciškai metų pabaigai atėjus norisi apibendrinti tai, ką skaičiau ir apie ką rašiau tinklaraštyje. Šiemet perskaičiau 54 knygas (pernai buvo 44). Kai kam skaičius tikriausiai neįspūdingas, tačiau man pačiai jis atrodo gan neblogai, ypač kai prisimenu, kad nemažai buvo dienų ar savaičių, kai neturėdavau noro skaityti.

Didžioji dalis knygų – šiemet ar pernai išleistos, už galimybę skaityti naujausias knygas labiausiai esu dėkinga knygynui, kuriame dirbu, o taip pat ir kelioms leidykloms, karts nuo karto mane palepinančiomis už nuomonę tinklaraštyje (9 tokios dovanos buvo aptartos). Kadangi labai greitai pagrindinio knygų šaltinio neteksiu, kitus metus planuoju pradėti su apsilankymu bibliotekoje, kuo visai džiaugiuosi, nes jau kurį laiką pasvajodavau, kad norisi ir senesnės literatūros, kadangi pasiūla, esanti darbo vietoje, vis mažiau traukdavo dėmesį.

Atrodo, kad per metus neįsigijau nė vienos knygos (net už gimtadienio proga gautą dovanų kuponą pirkau ne knygą, o užrašų knygutę), tačiau tai nė kiek neliūdina, nes nebejaučiu tam poreikio ar noro. Užtat visai norėtųsi pagaliau sumažinti seniau įsigytų, bet dar neskaitytų knygų krūvą, nes šiemet  prie nė vienos taip ir nepriėjau.

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais aptariau kiek nuvylusią Vilniaus knygų mugę bei kaip visad smagią Tyto albos spaudos konferenciją.

Skaičiai

Anot goodreads.com, vidutinis knygos įvertinimas – 2,9 (pernai buvo 3,3):

  • 1/5 įvertinau 4 knygas.
  • 2/5 įvertinau 15 knygų.
  • 3/5 įvertinau 18 knygų.
  • 4/5 įvertinau 13 knygų.
  • 5/5 įvertinau 3 knygas.
  • neįvertinta balais 1 knyga.

Nors balų vidurkis mažas, bet vis vien tvirtai galiu teigti, kad perskaičiau šiemet gal net daugiausiai kokybiškos literatūros, palyginus su visais ankstesniais metais. O kad kai kada ir tos kokybiškosios papuldavo į ne taip sužavėjusių knygų būrį, tai jau kita kalba. Šiemet buvau priekabi, norinti iš knygų daugiau emocijų, didesnio sudaromo įspūdžio.

Buvo perskaitytos 8 lietuvių autorių knygos ir 46 – užsienio.

Labiausiai patikusios knygos:

Kitos įsiminusios knygos:

  • E. M. Remarque ,,Dangus neturi išrinktųjų“ (deja, ,,Stotis ties horizontu“ tapo vienu didesnių nusivylimu šiemet).
  • R. Flanagan ,,Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (pamenu, ir norėjau, ir nenorėjau aš jos, bet galop tapo viena dažniausiai siūlomų knygų tiems, kas norėdavo rimtos geros literatūros. Vietomis gal monotoniškas, bet turinys – pernelyg įdomus).
  • Z. Shalev ,,Meilės gyvenimas“ (iki dabar dvejopas įspūdis išlikęs, bet įstrigo tiek, kad negaliu nepaminėti. Jei tik niūrios knygos patinka.).
  • D. Ephron ,,Sirakūzai“ (iš pažiūros – lengvas atostogų skaitinys, bet atsivertus nuomonė po truputį keičiasi. Įtampa tarp veikėjų – puiki.).
  • J. Wolkers ,,Turkiški saldumynai“(savotiška, bet tokių, kurias įvardinčiau savotiškomis, ne viena šiemet buvo ir ne vieną čia miniu, tai matyt tokios man patinka).
  • L. Slimani ,,Lopšinė“ (kiek perspausta, kuriant pagrindinės veikėjos charakterį, bet apskritai nemažai gerų momentų joje.).
  • F. Backman ,,Gyveno kartą Uvė“ (kaip jam nutrūko virvė lemiamu momentu, prisiminsiu visą gyvenimą. O šiaip puiki knyga.).
  • J. Chessex ,,Tironas“ (įtariu, skaitydama rudenį, kai niūrios literatūros poreikį visaip kaip bandžiau patenkinti, dar gal net geriau būčiau įvertinusi).
  • R. Kmita ,,Pietinia kronikas“ (kai tiek apie ją kalbama, vargiai bereikia kažką pridurti dar).
  • Javier Marías ,,Įsimylėjimai“ (netikėtas ir labai malonus atradimas).

Gal ir pakaks?

Buvo šiemet ir pažintys su J. Nesbo bei M. Kundera, tęsiamas smagusis Ch. Bukowski, skaityta E. Ferrante ,,Nuostabioji draugė“, kurios ypatingumo taip ir nesupratau, pagaliau pastebėta ir Lietuvoje H. Kent su antruoju lietuviškai pasirodžiusiu romanu ,,Gerieji žmonės“, keistoji K. Han ,,Vegetarė“, M. Lunde ,,Bičių istorija“, šalia R. Kmitos metų knygos rinkimuose dalyvaujantis T. Vaiseta su ,,Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ ir dar daug kitų, kurias, kad ir nepatekusias tarp įsimintiniausių, vis tiek dėl vienos ar kitos priežasties norisi rekomenduoti.

Tikiuosi, kad ir kitų metų pabaigoje peržiūrėdama skaitytų knygų sąrašą norėsiu paminėti tiek daug knygų nepaisant to, keliais balais vieną ar kitą įvertinau.

2016-ųjų metų ataskaita

Iki Naujųjų liko ne tiek ir daug, tad, kadangi šiemet jau nebespėsiu perskaityti nieko daugiau, skelbiu savo trumpą metų ataskaitą. Šiemet perskaičiau 44 knygas (pernai buvo 60). Kaip minėjau metų pradžioje rašydama apie 2015-uosius, šiemet nusimatė nemažai visokių pasikeitimų už tinklaraščio ribų, kurie, manyčiau, nemenkai prisidėjo prie to, kad knygą į rankas paimdavau ne taip ir dažnai. Kokie bus 2017-ieji? Sunku pasakyti.

Jau greičiausiai tradicija tampantys mano žodžiai yra tokie, kad ir vėlgi palikusių didelį įspūdį knygų nebuvo tiek ir daug. Tačiau nėra taip, kad tokių apskritai nebūtų, tad tuo, matyt, vertėtų ir pasidžiaugti.

Be perskaitytų knygų šiais metais aptariau ir savo apsilankymą knygų mugėje (čia ir čia) bei ,,Tyto albos“ spaudos koferencijoje.

Skaičiai

Anot goodreads.com, vidutinis knygos įvertinimas – 3,3 (pernai buvo 3,4):

  • 1/5 įvertinau 1 knygą.
  • 2/5 įvertinau 9 knygas.
  • 3/5 įvertinau 12 knygų.
  • 4/5 įvertinau 17 knygų.
  • 5/5 įvertinau 4 knygas.
Keliais balais įvertinau perskaitytą knygą, galite pamatyti tik mano goodreads paskyroje. Prie atsiliepimų vertinimo dažniausiai nerašau.

Buvo perskaitytos 7 lietuvių autorių knygos ir 37 – užsienio, tad lietuvių autoriai į mano akiratį šiais metais pakliuvo retai. Tačiau iš naujo atradau S. Parulskį, tad negaliu teigti, kad lietuvių kūryba 2016-aisiais nepaliko jokio ryškesnio pėdsako.

Iš 44 perskaitytų knygų 5 – savos (netgi viena daugiau nei pernai), 15 – leidyklų dovanos, 3 el. variantai, o 21 imta iš bibliotekos arba skolintasi. Savos vis dar sunkiai juda, tad vėlgi tikėsiuosi, kad kitais metais pavyks dažniau skaityti tas, kurias pati jau seniai esu įsigijusi.

Knygos

Labiausiai patikusių knygų top 3:

Kitos vertos paminėjimo knygos:

Metų komiksas ir metų humoristinė knyga:

Metų iliustracijos:

Apibendrinant, džiaugiuosi, kad šiais metais įvyko ne viena nauja literatūrinė ,,pažintis“ (dabar jau galiu sakyti, kad esu skaičiusi knygas tokių žymių autorių kaip Ch. Bukowski, R. Gary, M. Stepnova, J. M. Coetzee, A. Baricco), kad apsilankiau knygų mugėje, kur susitikimai su autoriais tapo įdomesne dalimi už visas knygas, nugulusias ant stalų, kad vis dar mano apžvalgomis pasitiki kai kurios leidyklos, kad tinklaraštis gyvuoja jau daugiau nei šešerius metus, o minties apie tai, kad turėčiau neberašyti, nėsyk nebuvo.

Aišku, yra ir kas ne taip džiugina. Vis norisi, kad perskaičius tokį kiekį knygų metų pabaigoje būtų galima išvardinti kur kas didesnį skaičių knygų, kurios vienaip ar kitaip patiko. Nesakau, kad tai yra itin didelis perskaitytų knygų skaičius. Tiesą sakant, tai tikriausiai mažiausias perskaitytų knygų skaičius per metus, kokį esu turėjusi. Bet kai tik ketvirtadalis iš jų yra tokios, kurias norisi metų pabaigoje paminėti, ima atrodyti, kad galbūt nebemoku išsirinkti knygų.

Tad kaip ir kasmet, taip ir kitais metais viliuosi atrasti įdomių knygų. Dar mugę aplankyti. Ir skaityti.

Šešeri

sveikinimasŠešeri. Skamba jau ganėtinai solidžiai. Per šiuos metus suspėjau ne tik perskaityti nemenką krūvą knygų, bendradarbiauti su ne viena leidykla, dalyvauti knygų mugėje kaip spaudos atstovė, bet ir baigti mokyklą, universitetą (taip, šiemet įvyko ir tai). Skaitymo skonis lyg ir nekito – vis dar norisi pačių įvairiausių knygų, iš kai kurių tikriausiai jau turėčiau būti ,,išaugusi“. Bet juk tai ir yra skaitymo malonumas – nestatymas savęs į kažkokius rėmus ir skaitymas to, kas patinka ir ko norisi.

P.S. Šiandien ypatinga diena ne tik man, bet ir kitiems tinklaraštininkams – visai atsitiktinai neseniai atkreipiau dėmesį, kad būtent birželio 14 d. yra ir tarptautinė tinklaraštininkų diena. Tad linkėjimai ir ,,kolegoms“!