Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad nuo pat sausio pradžios natūraliai, be jokios prievartos vis dažniau rinkausi namuose esančias knygas. Jei anksčiau per metus perskaitydavau vos vieną ar dvi, 2019-aisiais tokių buvo dvylika, tai 2020-aisiais net 42 knygos buvo išgelbėtos iš nesibaigiančios eilės. Tai yra daugiau nei pusė visų šiemet perskaitytų knygų. Buvo tokių, kurias numečiau po kelių lapų, į kurias vien pažiūrėjusi suprasdavau, jog joms laikas jau praėjo ir nenoriu skaityti vien todėl, kad ją turiu. Paskutinė priežastis motyvuoja ieškoti balanso ir nebekaupti daugiau nei sugebu perskaityti, nes laikui bėgant skonis ir poreikiai keičiasi.
21 knyga buvo gauta iš leidyklų ar el. knygyno („Briedis“, „Sofoklis“, „Tyto alba“, „Patogu pirkti“), o likusios 15 – iš bibliotekos. Na, ir biblioteka išlieka ta vieta, į kurią nuėjus taip ir kyla klausimas, kam pirkti knygas, kai jų ten daugiau nei perskaityčiau per visą gyvenimą.
Tad susumavus – 78 knygos (2019-ais buvo 88). Iš jų – 10 lietuvių autorių. Be to, netgi kelias negrožines įveikiau, o tai, žinant mane, nemenkas progresas, jų dar ne viena laukia eilėje.
Įvertinimai pagal goodreads (mano paskyrą galite rasti čia):
- 1/5 negavo nė viena knyga.
- 2/5 įvertinau 12 knygų.
- 3/5 gavo 29 knygos.
- 4/5 įvertinau 34 knygas.
- 5/5 nusipelnė viena knyga.
- Viena liko be įvertinimo.
Taigi, vidurkis išliko toks pat kaip 2019-ais – 3,3. Be abejo, norėtųsi aukštesnio, bet esu skeptikė ir suprantu, kad perskaitant tiek knygų yra sudėtinga visomis vien tik džiaugtis. Ką jau kalbėti apie tai, kad vis sunkiau likti nustebintai ar rasti skaitinį, nuo kurio būtų sunku atsitraukti, o apie jį kalbėti norėtųsi ilgai ir daug.
Dar statistikos:
- 22 412 puslapiai;
- vidurkis – 287 psl. (2019-ais buvo 299 psl., tad trumpesnės apimties pasakojimų žavesys niekur nedingo).
Įsimintiniausios knygos žemiau pateikiamos atsitiktine tvarka.
Labiausiai patikusios knygos
- Roy Jacobsen „Neregimieji“ ir „Balta jūra“ (pirmoji dalis – vienintelis penketas 2020-ais. Nesutrukdė ir daugelio minimas prastas vertimas. Atmosfera jose – būtent tokia, kokios šiemet itin troškau. Laukiu tolesnės dalies vertimo).
- Sally Rooney „Normal People“ (galvoje sukasi vienintelis apibūdinimas – mano sielos knyga. Suprantu, kad ji nėra tobula, bet viskas užsibuvo tiek, kad jau noriu serialą antrąsyk žiūrėti).
- Cormac McCarthy „Laukinių arklių pakerėti“ (2020-aisiais atmosfera laimėjo prieš siužeto įmantrumą, man rodos. Tiek šią, tiek „Kelias“ perskaičiau, gaila, kad lietuviškai nieko daugiau nėra).
- Philip Roth „Portnojaus skundas“ (nors rekomenduoti dėl specifinio humoro jausmo nelabai kam ryžčiausi)
Kitos įsiminusios knygos
- Vidas Morkūnas „Pakeleivingų stotys“ (žanras – ne iš mylimiausių, bet šįsyk viskas ten buvo labai gerai).
- John Fante „Sulauk pavasario, Bandini“ (tamsi kasdienybė, tikiuosi, ateity kitas jo knygas surasti).
- Sayaka Murata „Kombinio moteris“ (trumpa, taikli apie nepritampančius prie visuomenės žmones).
- Ottessa Moshfegh „Mano miego ir poilsio metai“ (mano 2020-ųjų būsenai tinkama buvo).
- Elif Shafak„10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ (netikėtai gera pirmoji pažintis. Su meilės taisyklėmis nepasisekė, numečiau gan greitai)
- Toni Morrison „Sula“ (2019-ais viena geriausių buvo „Mylima“).
- Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“ (tai buvo antras kartas, kai ją skaičiau, tai gal net prie pirmos „nominacijos“ jau reiktų dėti).
- Marina Stepnova „Lazario moterys“ (nedaug trūko, kad prie pirmųjų nukeliautų).
Dar buvo komiksai „Persepolis“ ir „vienaistorija“, taip pat su malonumu perskaičiau „Pasikalbėkime apie Keviną“, „Ruduo“, „Palaužta moteris“, „Grožis lyg žaizda“, „Žmona su paslaptimi“, „Ežeras“, „Kišeninis moterų atlasas“ ir dar vieną kitą. Iš negrožinių iki metų galo atminty labiausiai išliko „Artumo siekis“, „Rašytojas ir savižudybė“ ir „Tiesiog vaikai“.
O 2021-aisiais tikiuosi pratęsti tai, ką pradėjau 2020-aisiais. Toliau daugiausiai dėmesio skirti savoms knygoms. Stengtis nesukti galvos, jei savaitgalis ar visa savaitė praeis taip ir neperskaičius nieko ar vos kelis lapus.