10.54. Sarah Bakewell „Egzistencialistų kavinėje: Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis“


Tarp mano skaitinių karaliauja grožinė literatūra, o nuo „Sapiens“ pasirodymo prasidėjusi visuotinė negrožinių leidinių mada manęs taip ir nesuviliojo. Tiesa, pernai namie viena po kitos ėmė rastis įvairūs rimtesnės psichologinės tematikos skaitiniai, tačiau tokioms naujoves įkvėpė noras paieškoti idėjų, minčių tam tikromis temomis kiek kitokioje nei įprasta literatūroje (juolab, kad kadaise ir studijavau psichologiją, tad ši sritis nėra svetima). Visgi iki šiol prie jų taip ir nepriėjau, o į rankas paėmiau apie egzistencializmo filosofiją pasakojančią knygą „Egzistencialistų kavinėje“. Ji, manau, pralaužė ledus ir sumažino nepagrįstas baimes, susijusias su negrožine literatūra.

Ši knyga – kur kas daugiau nei autorės įžanginiame žodyje apibrėžta tematika. Taip, „Egzistencialistų kavinėje“ – knyga apie egzistencializmo filosofinę kryptį, kuri siejama su 1933-aisiais viename Paryžiaus bare vykusiu pokalbiu apie Vokietijoje populiarią fenomenologijos kryptį. Kartu su Simone de Beauvoir ir Raymond Aron diskutavęs Jean-Paul Sartre ne tik apibrėžia fenomenologiją kaip būdą filosofiją susieti su kasdiene gyvenimiška patirtimi, bet ir po pokalbio sukuria visiškai naują filosofijos kryptį, kurios svarbiausios temos – radikali laisvė, autentiška būtis bei politinis aktyvizmas. Tačiau skaitydama knygą vis negalėjau atsistebėti, kiek daug joje sutalpino autorė: ne tik filosofinę kryptį, jos vystymąsi, bet ir keleto filosofų biografijas bei istorinę to laikotarpio padėtį. Neslėpsiu, kad ne kas kitas, o vardai, minimi viršelyje, labiausiai ir papirko: Simone de Beauvoir, Jean-Paul Sartre, Albert Camus. Su filosofija esu susipažinusi minimaliai – tiek, kiek teko studijų metu, tačiau savanoriškai į ją nesigilinau ir nė neplanavau, baugiai ir painiai man šis mokslas atrodo. Tačiau smalsumas, kurį sukėlė minėtos asmenybės, bei nuo pirmo puslapio įtraukęs pasakojimas, buvo tai, kas paskatino perskaityti visą knygą.

Knygoje neapsiribojama vien tik egzistencializmo aiškinimu, ir būtent tai man pasirodė patraukliausia. Esu skaičiusi keletą A. Camus knygų, apie kai kurias kitas minimas asmenybes (ne tik įvardintas aukščiau) – tik šį bei tą girdėjusi, o rašytojų biografijomis domiuosi itin retai, nebent vieną kitą įdomesnį faktą apie kai kuriuos žinau. Tad vietomis jaučiausi lyg skaityčiau romaną, nes pasakojimui netrūksta dinamikos – įtraukia tarpusavio santykiai, konfliktai ar atitolimai dėl nesutampančių nuomonių. Buvo labai įdomu skaityti apie Antrojo pasaulinio karo įtaką kiekvieno iš jų gyvenimui, galop – apie asmeninius egzistencialistų skirtumus, kuriuos autorė atskleidžia pasakodama apie jų puoselėtas vertybes, skelbtas tiesas, rašytas knygas, straipsnius, dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Patiko, kad viskas susieta tarpusavyje, atskleidžiama, kaip bėgant metams besikeičianti politinė situacija veikia egzistencializmo sekėjų pažiūras. Nemažai dėmesio skiriama garsiems kai kurių aprašytų asmenybių kūriniams, pavyzdžiui, „Šleikštuliui“, „Antrajai lyčiai“. Ar bereikia sakyti, kad užsinorėjau perskaityti abi knygas? Skaitant paskutinį skyrių galvoje sukirbėjo mintis kada nors susipažinti ir su S. de Beauvoir autobiografija, nes šioje knygoje ji aprašyta taip, kad tiesiog neįmanoma atsispirti. Pailgėjo ne tik norimų perskaityti knygų, bet ir dominančių filmų sąrašas: poroje skyriuje aptariamos kino juostos, kurioms įtaką padarė egzistencializmo idėjos, taip pat tos, kuriose ir šiomis dienomis galima matyti nagrinėjamas temas, svarbias minėtai filosofinei krypčiai.

Tegul tai ir nėra pats lengviausias kūrinys (ypač smegenims, įpratusioms „virškinti“ ne pačius sudėtingiausius romanus), tačiau rašymo stilius yra nesunkiai įkandamas, pasakojimas įtraukia, nes ši knyga nėra vien tik sausas faktų rinkinys. Nepasimesti tarp visų asmenybių, visas susieti ir atskleisti jas skirtingais metais bei besikeičiančioje politinėje situacijoje autorei pavyko išties gerai. O aš jaučiuosi nemenkai praplėtusi žinias apie aprašytus asmenis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.