5.30. Erich Maria Remarque ,,Mylėk savo artimą“


virselis-230,,Keista, kad jų galia žmonėms tokia didelė. Mūsų protėviai virpėdavo bijodami griaustinio ir žaibo, tigrų ir žemės drebėjimo, vėliau – kardų, plėšikų, maro ir Dievo. O mes drebame išvydę spausdintą popierių – pinigų banknotą ar pasą. Neandertaliečiai žūdavo nuo kuokos, romėnai – nuo ieties, viduramžiais žmonės krisdavo nuo maro, o dabar mus gali pražudyti popieriaus skiautelė.“

Ne veltui citata – apie pinigus ir pasus. Pasas reikalingas tam, kad įrodytum savo pilietybę, o pinigai – tam, kad išgyventum. Šį kartą E. M. Remarque atsigręžia į tuos žmones, kurie po 1933 m. priversti ieškoti naujos tėvynės. Jie emigruoja iš vienos šalies į kitą, neturėdami ne asmens dokumentų, nei vizų. Liūdniausia, kad nė viena šalis nenori priimti emigrantų, todėl sugautieji yra grąžinami į tą šalį, iš kurios ką tik buvo išvaryti. Įvykių centre – Jozefas Šteineris, Liudvikas Kernas ir Rut Holand.

Užtenka tik kelias sekundes pagalvoti apie jų padėtį, ir nori nenori supranti, kaip tai siaubinga. Ir netgi absurdiška bei tragikomiška. Argi ne graudu ir juokinga tuo pačiu metu skaitant, kai veikėjas yra pagaunamas pareigūnų dėl to, kad gyvena nelegaliai (sakykime Austrijoje), todėl išsiunčiamas į šalį, iš kurios jis čia atkeliavo (pvz. Šveicariją). Visai netrukus po išsiuntimo pabėgėlis vėl pagaunamas, šįsyk Šveicarijoje. Čia vėl jo klausiama, iš kokios šalies jis buvo čia atsiųstas, ir galop išsiunčiamas vėl į Austriją. Ir taip gali būti užburtas ratas, paįvairinamas įvairios trukmės areštu. Aišku, emigrantas turi galimybę iš karto po persiuntimo į šalį tą pačią dieną kreiptis į policiją dėl leidimo laikinai gyventi. Tačiau, jei pasiseka (t.y. jei nenuvaromas šalin), gauna leidimą vos keletui dienų, kartais – ir keletui savaičių. Tačiau leidimas leidžia tik ramiai vaikščioti gatvėmis, nes dirbti vis tiek negali. Ir viskas tik dėl to, kad esi nors kiek susijęs su žydais (pvz.: pats esi žydas, tavo antroji pusė – žydų kraujo, tavo kažkuris iš tėvų – žydas ir pan.). Taigi, planuoti, kas bus ryt ar poryt, nelabai kuris iš pabėgėlių gali, jau nekalbant apie planus kelioms savaitėms, mėnesiams ar metams į priekį…

Ir kurgi atsidurtų E. M. Remarque veikėjai, jei ne visi tie sutikti geri žmonės, jei ne sėkmė, kuri aplanko retokai, bet bent jau aplanko, jei ne meilė, kuri ir yra priežastis, dėl kurios verta išgyventi, jei ne viltis, kad galbūt pavyks sulaukti to laiko, kai pagaliau vėl galėsi gyventi kaip visavertis šalies gyventojas. Pabrėžiamos amžinosios vertybės, kuriomis ir gyvena E. M. Remarque knygų personažai. Vienišumu, liūdesiu ir egzistencinių klausimų kėlimu pasižymintys veikėjai traukia savo mintimis, savo požiūriais. Aišku, netrūksta ir žmonių, kurie ima susitaikyti su savo padėtimi, nebemato prasmės gyventi šio gyvenimo ir renkasi jų nuomone vienintelę išeitį.

Daug kas sako, kad šis autorius daugeliui patinka tik jaunystėje, o po to kažkaip visai kitaip ima į jo knygas žvelgti. Tikiuosi, tos jaunystės manyje liks dar ilgai bent jau tiek, kad vis dar su tokiu malonumu imčiau E. M. Remarque knygas ir jas skaityčiau. Kaip kažkurią dieną vienai draugei rašiau: niekaip nesuprantu, kaip kiekviena šio autoriaus knyga gali taip pakerėti, kai akys taip lengvai slysta tekstu, o romano nesinori paleisti tol, kol neužverčiu paskutinio puslapio. Aišku, viena kita išimtis pasitaiko, o ir ši knyga nėra viena geriausių (bet vis tiek gera!), bet tas malonumas skaitant apima visą laiką toks pat.

Ekranizacijos

Pasak imdb.com, ši knyga buvo trissyk ekranizuota.

1921 m. pasirodė pirmoji ne tik šio romano, bet ir apskritai E. M. Remarque kūrybos ekranizacija Flotsam (Didžioji Britanija), tačiau apie ją žinių beveik nėra, net ir režisierius bei aktoriai žinomi tik kaip šio filmo aktoriai.

1951 m. pasirodė Semih Evin ekranizacija Demir perde (Turkija). Apie ją informacijos taip pat nedaug.

Kiek žinomesnė atrodo 1941 m. ekranizacija So Ends Our Night (JAV). Ją režisavo John Cromwell, pagr. vaidmenis atliko Fredric March, Margaret Sullavan, Glenn Ford. Filmas nominuotas Oskarui už geriausią muziką.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s