3.38. Michail Bulgakov ,,Meistras ir Margarita“


Tam ir yra atostogos, kad jų dėka nors truputį sumažėtų neperskaitytų knygų krūvelė. Ši knyga- dar vienas, jau vienuoliktas (imu tikėti, kad iššūkis bus įveiktas) šių metų iššūkiui priklausantis skaitinys, kurį labai norėjau perskaityti. Dar šių metų pradžioje buvau ją parsinešusi iš bibliotekos, bet laikas bėgo, o skaitymui jo vis pritrūkdavo, taigi, teko grąžinti, o galiausiai, atėjus rudeniui ji vėl pateko man į rankas.

Savo sandara romanas nevienalypis ir daugiaplanis, jame paraleliai vystomos 2 siužetinės linijos: pirmoji yra apie Šėtono apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrojoje aprašoma Jėzaus Kristaus nukryžiavimo istorija. Šie du siužetai kūrinyje yra išmoningai supinti viską atmiešiant šėtonišku grotesku, biblijine epika ir niūria sovietine satyra. O visoje šioje fantasmagorijoje subtiliai skleidžiasi keistoka, jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė.

Jau galvojau, kad man kažkas ne taip, nes paskutinės knygos buvo jei ne nusivylimai, tai arti to. O su šia nuo pat pirmo puslapio buvo visai kitaip. Puslapiai vertėsi labai greitai, o ypač žavėjo rašymo stilius, kuriame gausu spalvingų epitetų, o jau sakinių struktūra ir jų grožis tikrai verti visų pagyrų, kurias yra gavęs šis kūrinys. ,,Meistras ir Margarita“ pakels nuotaiką net labiausiai liūdinčiam skaitytojui: smaginausi kartu su visais, o katinas kokio mielumo tai sunku ir apsakyti 🙂

Pirmąją kūrinio dalį perskaičiau labai greitai, net nesinorėjo, kad ji baigtųsi, nes skaityti buvo labai įdomu. Galbūt kažkam pasirodys, kad nieko ten linksmo nėra (na, kaip gali būti linksma, kai veikėjai išprotėja, miršta ar pan.?), bet man buvo linksma. Ir kitaip nė negali būti, juk taip smagiai parašyta, mėgstu aš juodąjį humorą literatūroje.

Visgi, su antrąja dalimi sekėsi kiek sunkiau. Ne, skaityti buvo lygiai taip pat lengva, tačiau pritrūko man joje įdomumo ir tos fantastikos pasirodė daugiau nei norėtųsi.

Tačiau visumoj knyga paliko tikrai labai gerą įspūdį ir rekomenduoju visiems, kurie jos dar neskaitė.

Ekranizacijos:

Kiek keista, nes nė viena iš ekranizacijų, kurias radau, neatrodo garsios. Tad ir paminėsiu tik porą.

1972 m. pasirodė Italijos ir tuometinės Jugoslavijos bendras darbas Il maestro e Margherita , kurį režisavo Aleksandar Petrovic.

Tuo tarpu 2005 m. yra pasirodęs rusų mini serialas Master i Margarita.

Negana to, girdėjau, kad Holivudas planuoja statyti šios knygos ekranizaciją. Nors tai visai nekeista, kadangi paskutiniu metu mus pasiekia ganėtinai nemažai ekranizuotų klasikinių kūrinių.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s