Kadangi dabar skaitoma knyga nelabai traukia (nors paskutiniu metu nebesistebiu, kad vienu metu skaitau kelias knygas…), pasiėmiau E. Hemingvėjaus ,,Senis ir jūra“. Knyga plonytė, tad perskaičiau vienu prisėdimu.
Nesumeluosiu sakydama, kad daug kas šią knygą kelia į aukštumas, ne vienam ši knyga- pati geriausia, mylimiausia ir t.t. Taigi, buvo įdomu perskaityti ir sužinoti, kas joje tokio? Nors pats siužetas, nepasakyčiau, kad labai traukė.
Pradžioje knyga skaitėsi neįdomiai, jau buvau nusiteikusi, kad iki pat pabaigos nieko įdomesnio ir nenutiks. Įdomumas prasidėjo tuomet, kai paslaptingoji žuvis pateko į spąstus- prarijo kabliuką. Tiesa, vos tai nutiko, ėmiau spėlioti apie galimą pabaigą- visgi neatspėjau. 😀
Man ši knyga- tai parodymas, kaip stipriai galima siekti savo svajonės, savo tikslo, savo gyvenimo prasmės. Santjagui gyvenimo tikslas buvo pagauti didelę žuvį. Jis tuo tikėjo, sunkiai dirbo ir galiausiai tai pasiekė. Kiek galima atiduoti, kiek galima iškęsti, kad pasiektum tai, ko labiausiai trokšti? Ir kaip nepasiduoti, kaip išsaugoti tai, apie ką ilgai svajojai ir galiausiai gavai, kai, rodos, viskas aplinkui trukdo…
Knyga, kurią turi perskaityti kiekvienas.
Citata:
,,Niekas neturi pasilikti vienas senatvėj, (…) Tačiau tai neišvengiama.“ (38 psl. )
Ekranizacija:
Yra du filmai, sukurti pagal šį romaną.
1958 m. JAV buvo sukurtas režisieriaus John Sturges to paties pavadinimo (,,The Old Man and the Sea“) filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Spencer Tracy, Felipe Pazos, Harry Bellaver.
1990 m. Jud Taylor režisavo to paties pavadinimo filmą, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Anthony Quinn, Gary Cole, Patricia Clarkson.
Mano knygų pasaulis 