48 maži skyriai sutelpa į mažiau nei 160 puslapių. Galima skaityti ne iš eilės – skyrių eiliškumas nepasirodė svarbus. Juose, kaip teigiama, yra autobiografinės detalės – prisiminimai, mintys apie gyvenimą, kasdienybę. Tekstas intelektualus, pasakotojas išties apsiskaitęs, tačiau nesijautė snobiškumo. Aprėpiamos įvairios temos – istorija, politika, santykiai, kultūra. buitis. Pradžioje įtraukė ir išties patiko, po to gal užskubėjau, o gal dėl kitų priežasčių susidomėjimas menko. Dabar, nuo perskaitymo praėjus daugiau nei savaitei, prisiminimuose iškyla tiktai M. Haneke filmų minėjimas – pati kažkada ne vieną šio režisieriaus filmą esu žiūrėjusi, bet jau kelerius metus esu gerokai apleidusi kiną (nors kiekvienąsyk, kai tik ką nors pažiūriu, pagalvoju, kad reiktų dažniau įtraukti save į ekrane rodomas istorijas), tad ši knyga buvo lyg priminimas, kokio gero kino esu mačiusi praeity.
„Po kurio laiko ji nori sužinoti, kodėl jis yra toks, koks yra. Jis mąsto, kaip gali šviesus žmogus suvokti tamsų.“
Mano knygų pasaulis 