Nuo tada, kai mama sunkiai susirgo, Konoras kiekvieną naktį sapnuoja tą patį košmarą. Negana to, jį kasnakt tuo pačiu metu (septynios minutės po vidurnakčio) aplanko siaubūnas, kuris pažada papasakoti tris istorijas, o ketvirtąją privalės papasakoti pats berniukas.
Tai viena tų knygų, kurių nesinori aprašinėti, o tik pasiūlyti patiems perskaityti. Visada sunku aprašyti emociškai itin palietusią knygą, o ši – kaip tik tokia. Braukti ašaras teko kelissyk. Ir tos ašaros – ne tik dėl pačio fakto, kad pasakojama apie vėžiu sergančią mamą, nors realiai vien tai gali jaudinti skaitytoją. Ši knyga turi tai, ką ne visada galima rasti panašios tematikos knygose – įtaigias, stiprias scenas. Labiausiai įstrigusi man yra toji, kai močiutė grįžta į suniokotus namus. Dar ir dabar prisiminus emocijos ,,lipa į viršų“.
Tai prasminga ir graži, nors ir be galo liūdna bei niūri istorija. Paliko įspūdį tai, kad ši knyga – tai ne vien pasakojimas apie Konorą, kuris kenčia dėl mamos ligos. Tai knyga ir apie gyvenimą, žmones, tai, kaip neretai būna sunku pasakyti tiesą ne tik kitiems, bet ir visų pirma – pačiam sau. Apie tai, kaip patys nevengiame sau meluoti, įtikinėti, kad yra visai kitaip nei iš tiesų. Siaubūno istorijos pamokančios, svarbiausios tų istorijų pamokos ar idėjos yra išryškinamos jei ne iš karto, tai vėliau. Ir negaliu neužsiminti apie iliustracijas, kurios tik dar labiau prisideda prie niūrumo.
Priskiriama vaikų / paauglių literatūrai, tačiau suaugusieji irgi gali rasti ką iš jos pasiimti.
Ekranizacija
Visai atsitiktinai sužinojau, kad šiemet pasirodys šios knygos ekranizacija – A Monster Calls. Jos režisierius – J. A. Bayona – režisavo tokius filmus kaip El Orfanato (The Orphanage, 2007) ir Lo imposible (The Impossible, 2012), todėl tikiuosi išties verto dėmesio knygoje pateiktos istorijos pateikimo. Aktorių komanda taip pat neprasta – Liam Neeson, Felicity Jones, Sigourney Weaver.
Mano knygų pasaulis 
Vienas komentaras “7.15. Patrick Ness ,,Septynios minutės po vidurnakčio“”