6.36. Vanda Juknaitė ,,Tariamas iš tamsos”

juknaitėŠioje knygoje Vanda Juknaitė kalbasi su įvairaus amžiaus vaikais: vieni – negirdintys, kiti – nematantys, dar kiti – sutrikusio intelekto, nusikaltę ar komplikuoto gyvenimo. Iš viso 16 pokalbių, 18 išgirstų vaikų.

V.J. Kaip tu manai, kodėl tiek daug žmonių nevertina gyvenimo?
Loreta Gal jie nori kažko daugiau už gyvenimą. Bet už gyvenimą daugiau nieko nėra. Nėra nieko daugiau.

Nedidelė knyga, lengvai perskaitoma vienu prisėdimu, o išminties joje nemažai. Trumpų pokalbių metu atsiskleidžia kalbinamų vaikų požiūriai į vertybes, jie bando atsakyti į klausimus apie tai, kas yra gyvenimas, meilė, kodėl kai kurie žmonės nebenori gyventi, kodėl yra smurtaujančių, kaip jie patys išgyvena stiprias emocijas, ką jiems reiškia turima patirtis, ką norėtų keisti savo gyvenime ar ko tikisi iš ateities. Kai kurių turima patirtis panaši, bet įdomu skaityti, kaip skirtingai kiekvienas išgyvena tą patirtį, ko iš jos pasiima. Kažką patirtis sustiprina, kažką priverčia jaustis bejėgiu. Ir kaip skaudu skaityti kai kurias dialogų vietas. Pavyzdžiui, septintokės Loretos (sesuo, tėtis mirę, mama – gerianti, o ji pati 100% negali apsirūpinti pati, nes yra akla), žodžiai, kuriais atsakė į klausimą, ką ji dėl šių netekčių išgyvenusi: ,,Skausmą. Ir tokį skausmą, kad aš nežinojau, ką man daryt. Nenorėdavau likti viena, kalbėdavausi su magnetofonais, su stalais. Ir dainuodavau, ir lakstydavau, man atrodo, kad čia iš skausmo. Ir iš vienatvės galbūt. Taip buvo skaudu.”

Ir visi, rodos, tokie nuoširdūs, neieškantys kažkokios naudos atsakydami į klausimus, viskas atrodo tikra, nesuvaidinta. Ir toks jausmas, kad užtenka vos keleto klausimų, jog suvoktum, kaip per anksti kai kurie suaugę, kaip nevaikiškai žiūri į gyvenimą, kaip taikliai atsakinėja į klausimus – taip, kaip neretai suaugęs nepajėgtų atsakyti. Ir kiek šviesos gali būti kai kurių gyvenime, tų, kurių kai kurie gailisi, nuvertina, ir kaip sunku skaityti, kai jaunas žmogus, paklaustas, ar buvo jo gyvenime džiugių akimirkų, atsako, kad tokių nė neprisimena.

Paliko liūdesį, bet knyga ne tik liūdna. Ji kartu ir šviesi, ir graži.