Trečioji skaityta S. Rooney knyga. Pradėjau pernai vasarą angliškai skaityti, bet taip nutiko, kad apleidau ir grįžau šiemet. Teko iš naujo pradėti, o ir knygą anglų kalba pakeitė lietuviškas vertimas. Užtat galiu palyginti ir teigti, kad vertėjai pavyko išlaikyti knygos autorės rašymo stilių.
Kol kas visas S. Rooney knygas galima apibūdinti lygiai taip pat: jos apie žmones, ieškančius savęs, kuriančius įvairius santykius, išbandančius draugystės (tiek romantinės, tiek paprastos) ribas, mėginančius suprasti save, kitus, pasaulį. Daug nesusikalbėjimo, nutylėjimų, dėl kurių kyla klaidingos prielaidos, komplikuotas bendravimas ir nesaugumo santykyje jausmas. Manau, kad esu tikslinė auditorija, viena tų skaitytojų, kurie skaitytų ir naujas knygas, net jei jos būtų iš esmės apie tą patį. Čia nebuvo nė vieno veikėjo, kuris atrodytų visai nesuprantamas, skaitant atrodė, kad visuose juose randu kažko pažįstamo sau. O taip jau yra, kad rasti bendrumų man patinka. Pabaigusi skaityti pagalvojau, kad labai tikiuosi, jog vieną dieną veikėjų sunkumai ir santykių peripetijos kels juoką ar visai atrodys svetimi, nes tai reikštų, kad pasikeičiau ir pati (tikiuosi, į gerą).
Dvi veikėjos keičiasi laiškais, kuriuose mėgsta padiskutuoti socialinėmis, moralinėmis ar kitokiomis temomis. Ir net jei ne visos jų diskusijos buvo vertos dėmesio, vietomis norėdavosi, kad greičiau būtų pereita prie kitų temų, pats principas – kalbėjimo ne tik apie kasdienius, buitinius dalykus – pasirodė labai žemiškas, gilesnio, artimesnio ryšio ieškojimas ir gavimas. O juk S. Rooney knygos ir yra daugiausiai apie žmogišką ryšį, paieškas to žmogaus, kuriam gali atsiverti ir be tabu lįsti į pačias asmeniškiausias pokalbių temas, gebėti ramiai padiskutuoti ir tuomet, kai požiūriai išsiskiria. Šalia to, vyksta ir realus keturių veikėjų gyvenimas, kurį autorė aprašo itin natūraliai. Būtent gebėjimas taip natūraliai perteikti dialogus ir aplinkos detales, įvykių eigą man ir yra vienas iš patraukliausių dalykų S. Rooney kūryboje.
Melancholiška nuotaika, įtraukiantis pasakojimas ir netikėta pabaiga. Netikėta tuo, kad itin aiškiai viskas sudėliota, ko nebuvo anksčiau skaitytuose dviejuose rašytojos romanuose. Supratau, kad anos dvi, kad ir nesuteikusios informacijos, kaip ilgalaikėje perspektyvoje viskas eisis, o vietoj to buvo palikta vietos skaitytojų fantazijai, man patiko kur kas labiau nei ši, kuri neintrigavo ir neskatino svarstyti, o kas toliau.
Jaučiuosi visiškai subjektyvi, kalbėdama apie S. Rooney knygas, nes jos man – visiškas komfortas. Jei reiktų reitinguoti nuo geriausios, pirmoji vieta atitektų „Normaliems žmonėms“, antroji – „Gražus pasauli, kurgi tu“, kuri irgi patiko, bet ne tiek, kiek pirma, o „Conversations with Friends“ / „Pokalbiai su draugais“ (jau ir lietuviškas vertimas kaip tik pasirodė) – kur kas silpnesnė už anksčiau minėtas.
Mano knygų pasaulis 