13.46. Christina Lauren „(Ne)viskas įskaičiuota“


Paskutinė metų knyga – retokai skaitomo romantinės komedijos žanro atstovė. Suviliojo kitų skaitytojų pažadai, kad bus smagi knyga, nes siužetas daugmaž aiškus vos perskaičius anotaciją. O net jei jos ir neskaitysite, būsimas siužetas paaiškės jau pirmuose knygos puslapiuose. Bet ne tas žanras, kad būtų galima tikėtis kažko originalaus, ne to atsiverdami tokias knygas paprastai tikimės. O ko tuomet tikiuosi? Balanso išlaikymo tarp banalybių, taip pat juoko ir kitų emocijų, kurias keltų personažų tarpusavio santykiai, dialogai ir monologai.

Jei romantinės komedijos žanrą mėgstate, išties verta pamėginti. Būna, kad jau nuo pirmų puslapių norisi mesti (lygiai taip pat ir šio žanro filmus labai dažnai išjungiu vos po kelių minučių), nes viskas taip lėkšta, bet pasitaiko atvejų, kai rašytojai sugeba rašyti patraukliai ir įtraukiančiai, nepaisant visų klišių, be kurių reta romantinės komedijos knyga dažnai neegzistuoja. Tai ši knyga – būtent ta, kurią skaičiau iki galo ir galėjau mėgautis, o ir šypseną ne vienoje vietoje sukėlė. Tik man pasirodė, kad siužetas neištempia tokio kiekio puslapių, nes likus ketvirtadaliui (~100 psl.) jau ėmiau nuobodžiauti, o prasidėję visi įmanomi konfliktai ir gyvenimo nesėkmės, po kurių seka pompastiški susitaikymai ir kitokie atradimai bei suvokimai (nemanau, kad kažką atskleidžiau, nes visiems aiškūs tokių knygų siužetinės linijos griaučiai) jau net ir pradėjo erzinti. Kodėl negalima paprasčiau ir be didelių dramų? Pagalvojau, kad dažna tokių knygų skaitytoja negalėčiau būti vien dėl tokių pabaigų. Bet retkarčiais norisi tokių knygų, todėl ir visiškai atsisakyti šio žanro neplanuoju.

Man pagrindinė šios knygos mintis pasirodė – kalbėtis. Veikėja linkusi į pergalvojimą (gal šis lietuviškas žodis tinkamiausias angliško overthinking reikšmei), iš kurio ir gimsta fantastiškiausi siužetai bei mažai kuo paremtos išvados, tad to nesusikalbėjimo bus. Aišku, į pabaigą viskas apsiverčia ir veikėja bando įrodyti, kad nieko ji čia nebeprisigalvoja, bet tuomet atsiranda jau kiti nesusikalbėjimo elementai. Bet jei visuomet veikėjai laiku išsiaiškintų dalykus ir kalbėtųsi, tai, matyt, nelabai turėtume ką skaityti.

Smagi, miela, tik per ilga.

Įdomus faktas – Christina Lauren – tai dviejų rašytojų duetas. Taip pat nusimato ateityje ir filmas (The Unhoneymooners), tik dar jokių detalių apie jį neradau.

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.