13.43. Eve Ensler „Atsiprašymas“


Dar viena knyga, kurią vienu prisėdimu galima įveikti. Tik kur kas sunkesnė, skaudi ir emociškai sudėtinga. Autorė rašo atsiprašymo laišką. Laišką, kurį jai turėjo parašyti didžiąją gyvenimo dalį fiziškai ir emociškai prieš ją smurtavęs tėvas.

Rašydama tėvo vardu, Eve pasakoja istoriją. Pradėdama nuo savo tėvo vaikystės ir paauglystės ji tarsi bando aiškinti priežastis, kaip tėvas tapo tokiu, kokiu jai buvo iki pat mirties. Lyg ir suprantamos priežastys, bet skaitant toliau, kai pasakojimas persikelia į laikus, kai gimė Eve, vargiai kažkokį gailestį jam galėjau pajausti. Siaubingos ilgus metus trukusios patirtys, kai skaitant net sunku įsivaizduoti, kaip autorė išgyveno. O ji ne tik išgyveno, bet ir tapo pripažinta rašytoja, taip pat V-Day (pasaulinio aktyvistų judėjimo, skirto nutraukti smurtą prieš moteris, mergaites) įkūrėja. Knygos tekstas sklandus ir nekelia abejonių, kad tekstas vertas dėmesio ne tik dėl turinio, bet ir dėl to, kaip parašytas.

Skaitydama galvojau, ar tikrai pasidarytų geriau, išgirdus atsiprašymą? Net jei daugelis prielaidų (nes kas vykdavo tėvo galvoje, tik jis pats ir žino, tad interpretacijų čia nemažai) ir pasitvirtintų, net jei pats tėvas įvardintų visai kitus dalykus, kurie vyko jo galvoje tais momentais, ar tikrai tas atsiprašymas būtų bent kažko vertas? Ir kaip apskritai reikėtų tikėti, kad atsiprašymas būtų nuoširdus, neužslėptas kažkokiais tik jam žinomais kėslais. Jau nekalbant apie tai, kad tokių patirčių, kokias patyrė Eve, neleistų pamiršti ir šimtas tokių atsiprašymų. Bet galbūt tik aš tokia skeptiška? Nors, žinoma, išgirsti pripažinimą, kad jis pripažįsta savo kaltę, būtų svarbu. Ne slėptis už tėvų auklėjimo ar kitų aplinkybių, o priimti savo paties atsakomybę. Kita vertus, išrašyti viską pačiai autorei turėjo būti vertinga terapija. Tikiu kad panašias patirtis išgyvenusiems (ar išgyvenantiems) skaitytojams ši knyga taip pat gali būti naudinga.

Tik pradėjusi skaityti ir supratusi, kokie dalykai tuoj pradės dėtis, dar pagalvojau, kad gal reiktų atidėti, nes nuotaika buvo visai netinkama tokio pobūdžio knygai. Visgi perskaičiusi pagalvojau: vargu, ar tokiai knygai gali būti tinkamas nusiteikimas.

Goodreads įvertinimo nežymėjau. Pernelyg tikra, kad būtų galima vertinti kaip literatūros kūrinį.

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.