13.39 – 13.40. Eglė Frank „Mirę irgi šoka“ ir Jurga Tumasonytė „Dirbtinė muselė“


Rugpjūčio pabaigoje skaičiau porą lietuviškosios prozos rinkinių. Jei nesumeluosiu, tai pirmosios abiejų autorių knygos. Jurgos kūrybą esu skaičiusi ir anksčiau, tad smalsu buvo prisiliesti ir prie pirmosios knygos, o Eglės rinktinė sudomino dėl atsiliepimų socialiniuose tinkluose. Visgi nusprendžiau abi sudėti į vieną įrašą, nes skaitytos viena po kitos jos susimaišė ir tapo vienu rinkiniu.

Abi rinktinės turi panašumų. Visų pirma, nuotaika – tamsūs siužetai, kurių nesikratau, netgi smalsu, ką dar galima sugalvoti. Na, ir tikriausiai mano lūkesčius išpildyti ne taip ir paprasta, nes perskaičius daugiau tokių kūrinių sudėtingiau atrasti kažką naujo, kas tikrai stebintų. Todėl jei pirmieji abiejų rinkinių tekstai sudomino ir įtraukė, vėliau atsirasdavo mažesnis ar didesnis nuobodulys. Ypač Eglės Frank novelės ėmė rodytis lyg pasikartojančios, susiliejančios į vieną, nors pavarčius, kad prisiminčiau apie ką buvo viena ar kita istorija, tikiu, kad skirtumus įžvelgčiau. Tad šiuo atžvilgiu J. Tumasonytės trumpoji proza man pasirodė patrauklesnė, daugiau įvairovės siužetuose, rasdavau malonių (kūrybiškumo atžvilgiu) siužetinių vingių. Grįžtant prie panašumų, abiejų knygų siužetai sukasi apie moteris, jų išgyvenimus. Nors yra ir vienijančių temų (motinystė, romantiniai santykiai), tačiau pats išpildymas skiriasi. Nuotaika, kaip minėjau, panaši, bet J. Tumasonytės tekstuose daugiau dinamikos, labiau jautėsi ironija ir tamsus humoras.

Būna dienų, kai norisi pateisinti, kodėl manęs nesužavėjo viena ar kita knyga. Taip ir šiais atvejais galvojau, kas galėjo neįtikti. Visgi šios knygos keliavo per du miestus, skaičiau ir namie, ir kavinėje, ir traukiny, niekur neskubėdama, nes trumpi, tarpusavyje nesusiję siužetai tai leido, todėl aplinkybės skamba kaip geriausios, kokias tik galiu turėti. Tačiau suprantu, kad jei tik būčiau turėjusi kitų knygų šalia, šias būčiau lengva ranka iškeitusi į tas kitas. Skaitant „Mirę irgi šoka“ noveles, mane privertė sustoti vos pora pastraipų, visa kita nė kiek nepalietė, nesukėlė jokių ryškesnių emocijų. „Dirbtinė muselė“ patiko kiek labiau, bet vis vien norėjosi ryškesnio įspūdžio. Gal reikėjo įterpti kitokio žanro knygą tarp šių dviejų? Kas čia žino. Kadangi šį rudenį šiek tiek keičiasi mano kasdienybė ir laiko grožinei literatūrai neaišku, kiek atrasiu, galvojau imti trumposios prozos rinkinius ir po vieną kūrinį kas vakarą skaityti. Bet atrodo, kad kol kas turimas rinktines atidėsiu geresniems laikams.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.