Planavau skaityti sekmadienį, bet atsiverčiau ir supratau, kad negaliu palikti jos dienai. Matyt, jaučiau, kad dar reikia kažkur padėti tas ašaras, kurių neišlaisčiau, skaitydama „Sofi pasirinkimą“.
„Apie peles ir žmones“ – labai elementarus, neilgos apimties kūrinys, kurio pabaigą galima nuspėti perskaičius pusę (jei ne mažiau). Tad ir pasakoti apie siužetą, kai tų puslapių vos 125, nėra reikalo. Prisipažinsiu, kad net numanydama pabaigą, įpusėjusi knygą, atsiverčiau paskutinį lapą ir jį perskaičiau. Ten radau tai, ko tikėjausi. Ir kai po to skaičiau toliau ir galop vėl priėjau paskutinį lapą, vėl skaičiau jį. Ir buvo tos pačios emocijos kaip ir pirmąsyk skaitant. Dar dvejojau vertinimą žymėdama, bet nepagailėjau penketo (penkiabalėje sistemoje goodreads). Visgi, kaip nesyk minėjau, paskutiniu metu retai nutinka, kad taip emociškai paliestų grožinė literatūra.
Galvoju, kad šioje istorijoje viskas taip sudėliota, kad skaitytojas arba susijautrins dėl kiekvieno mažmožio, arba vartys akis, mąstydamas, kad autorius puikiai žinojo, kaip paveikti skaitytoją, tad sudėjo į vieną istoriją visas geriausias sudėtines dalis. Ir neretai aš būnu ta skeptiškoji, bet man čia buvo viskas taip vietoje ir laiku. Tie pasakojimai apie namuką ir triušius, su visais pasikartojimais – toks naivus ir liūdesiu persmelktas grožis apie tokią paprastą svajonę. Net ir gretutinės linijos, kur antraeiliai veikėjai pasakoja savo istorijas, persmelktas vienatvės (atrodė, kad ten visi iki vieno – tokie pat, nepaisant rasės ar užimamos vietos ūkyje), buvo liūdnai gražios. Ir susenęs šuo. Ir juodaodis, turintis savo atskirą kampą. Ir viena tarp vyrų ūkyje gyvenanti šeimininko marčia. Detalė po detalės ir gavosi puikus pasakojimas.
„Apie peles ir žmones“ buvo ekranizuota daugybę kartų. Išrinkau dvi populiariausias/ryškiausias ekranizacijas. Pati pirmoji – 1939-ųjų metų – buvo nominuota keturiems Oskarams (geriausio metų filmo bei garso, muzikos kategorijose). 1992-aisiais pasirodęs Of Mice and Men apdovanojimų nerinko, bet neprastas bendras įvertinimas ir John Malkovich viename iš vaidmenų skamba visai įkvepiančiai.
Mano knygų pasaulis 