Dvylika

Birželio 14-oji – tinklaraščio gimtadienis. Šiemet šią progą miniu jau dvyliktą kartą. Kur kas daugiau nei pusšimtis neskaitytų knygų namie ne dėl grožio guli, tad tikėtina, kad ir tryliktojo sulauksiu. Gimtadienio proga – kasmetinis asmeniškumų pripildytas tekstas.

Šiemet skaitymo metai – itin savotiški, nes kaip niekad daug atsirado perskaitytos negrožinės literatūros. Negana to, niekaip negaliu sumažinti pradėtų, bet nebaigtų skaityti romanų krūvelės (jei kurią nors vieną galiausiai pabaigiu, netrukus vėl papildau keliomis naujomis), o ir tai, ką perskaitau, dažnai atrodo nyku ir nekelia stipresnių emocijų. Todėl ir stengiuosi maišyti žanrus, grožinę su negrožine (pastaroji man labiau atstoja žurnalą) arba iš lentynos mėginti imti ilgiau stovinčias, gal kiek primirštas ar į eilės galą nustumtas knygas. Arba užsiimti kitomis veiklomis. Bet kad noras skaityti yra, tik atrodo, kad tekstuose nesugebu rasti to, kas iki šiol skatina tempti knygas namo ir skaityti, skaityti, skaityti… Tikiuosi, kad greičiau susigrąžinsiu knygų teikiamą malonumą nei atsikratysiu įpročio skaityti. Ir kad vėl tekstų, besidžiaugiančių literatūra, bus daugiau nei pripildytų kritikos.