12.58. Beth O’Leary „Tavo vietoje“


Jau kurį laiką jaučiu stagnaciją skaitymo srity, nelabai kas netraukia, nors atrodo, ir iš bibliotekos vis šį bei tą parsitempiu, ir neseniai atranką savo lentynose dariau bei atsikračiau tų, kurioms vietos mano planuose nelikę. Paprastai stengiuosi dėl tokių etapų nesukti galvos, žiūrėti serialus, filmus, tačiau savaitgalį, kai akys pailsėjusios ir netrūksta natūralios šviesos, norisi laiką panaudoti ir knygoms. Tad šįryt surizikavau ir paėmiau lengvą romaną, romantinės komedijos su dramos priemaišomis variantą. Pamažu, be jokio spaudimo visą dieną vis prisėsdavau paskaityti, skyrius po skyriaus, šypsena po šypsenos, ir, visai netikėtai sau pačiai, knygą užbaigiau.

Beth O’Leary man jau pažįstama iš romano „Atskirai kartu“, tačiau, jei pastarasis atrodė ištemptas, skaitant „Tavo vietoje“ tokio jausmo nebuvo. Gal kad abi siužetinės linijos – gan patrauklios. Pasakojama apie maždaug trisdešimtmetę Liną ir jos močiutę Ailinę, kurios, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, porai mėnesių apsikeičia savo namais. Lina atvyksta į Jorkšyro kaimelį, o močiutė išvyksta ieškoti nuotykių Londone. Rašydama ieškoti nuotykių nė trupučio neperdedu, nes 79-erių (jei neklystu dėl amžiaus) moteriškė – visai ne vos pajudanti ir jokių pokyčių neįsileidžianti senutė, o kaip tik savo iniciatyvumu ir aktyvumu galinti pralenkti ne vieną jaunuolį. Linos siužetinė linija yra ramesnė, o pasirodžius kone vieninteliam jos amžiaus vyrui kaime kaip ir tampa aišku, kad nusimato ne tik poilsis, bet ir trupinėlis romantikos. Pripažinkime, tas vyro pasirodymas – absoliuti klišė, kurios logiškumo visai nematyti, bet kartais tai suveikia. Šį kartą irgi suveikė, tad jų lengvas flirtas, pasimetimas ir kitokie reikalai kėlė šypseną. Visgi romantinė tema vystėsi miniatiūriniais žingsniais, daugiausiai jai liko laiko – tik pabaigoje.

Užtat čia buvo daug atradimų, savo ir kito ribų išbandymo. Nors pasakojimo stilistika kitokia, bet skaitant pagrindinių veikėjų pokalbius su kitos kartos atstovais, bendrų temų atradimą, kylantį jaukumo jausmą, humorą, nejučia norisi palyginti su F. Backman knygomis, kuriose gėrio irgi netrūksta. „Tavo vietoje“ – naivi ir gerietiška istorija, įtraukianti net ir tuomet, kai atomazga jau seniai aiški bei nuo pat pradžių yra mėtomos užuominos apie tai, kurie čia gerieji veikėjai, kurie tik užsidėję burbeklio kaukę, o kuriais visai negalima pasitikėti. Taip pat knygoje kalbama apie netektį bei gedulą, apie tai, kokie skirtingi gali būti gedėjimo būdai ir kad nėra vieno, visiems tinkančio. Na, ir žinoma, visoje knygoje skatinama kalbėtis, dalintis tuo, kas džiugina ir skaudina. Bendrystė, draugystė, vieningumas – toks galėtų būti šios knygos šūkis.

Kad ir utopinis, bet gražus ir fainų emocijų sukėlęs romanas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.