12.56. Andreï Makine „Moteris, kuri laukė“


Sekmadieniui nusigriebiau šį tą trumpo ir visai nenuspėjamo. Apie Andreï Makine kūrybą buvau girdėjusi, bet iki šiol nieko neskaičiau, apskritai, tik šiemet pagalvojau, kad noriu pažinti jo knygas. Bet visai neįsivaizdavau, kaip jis rašo, todėl negalėjau nuspėti, ar man bent kiek patiks.

Perskaičius įspūdis dviprasmiškas. Viena vertus, labai gražiai parašytas kūrinys. Trumpas, šaltas, su tylos ir ramybės persmelkta atmosfera – atrodo, lyg skandinavų autoriaus būtų rašyta. Daug spėlionių, apmąstymų, žvilgsnių, mažai kalbų ir veiksmo. Vera – moteris, apipinta legendomis dėl kelis dešimtmečius užsitęsusio laukimo, tikintis, kad grįš kadaise į karą iškeliavęs mylimasis – puslapis po puslapio atsiskleidžia įvairiausiomis spalvomis, tuo pačiu kinta pagrindinio veikėjo iliuzijos, fantazijos ir lūkesčiai. Gražu. Vien dėl šito, manau, ieškosiu kitų kūrinių ateityje. Ir vis dėlto pasakotojas, jaunas rašytojas, dėl savo charakterio neleido mėgautis istorija. Kaip žinia, man nebūtina skaitant jausti simpatiją personažams, tačiau šiuo atveju man to reikėjo, kad pasakojimas iki galo suskambėtų. Kadangi veikėjas vis labiau erzino, laikui bėgant tiesiog pamečiau ryšį su pasakojimu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.