12.31. Ashley Audrain „Nuojauta“


Ši knyga tikrai būtų prasprūdusi pro akis, tačiau pakako vienos skaitytojos apžvalgos, kad rezervuočiau ją bibliotekoje. „Nuojauta“ – tiems, kurie susidomėję stebėjo (ekrane arba knygos puslapiuose) „Pasikalbėkime apie Keviną“, taip pat tiems, kuriems įdomi prigimties ir charakterio, polinkių paveldėjimo bei perimtų elgesio modelių iš artimųjų temos. Nors knyga pristatoma kaip trileris, bet jo čia menkai yra, labiau – gyvenimiška drama apie Blają, kuri bando suprasti, ar čia su ja kažkas negerai, ar jos dukra iš tiesų nuo pat mažumės buvo nusiteikusi prieš ją.

Knygą apie Keviną paminėjau ne veltui. Iš tikrųjų didžioji dalis pasakojimo stipriai priminė minėtą romaną. Yra pagrindinė veikėja, kurios viltys būti gera motina sudūžta kone iškart po gimdymo, yra vyras, kuris visuomet stoja į dukros pusę ir mano, kad Blaja viską tik išsigalvoja, yra velniūkštis vaikas. Tam tikri siužetiniai vingiai, kurių nesinori išduoti, irgi buvo panašūs į tuos, kurie vyko anksčiau skaitytoje knygoje. Galbūt todėl skaičiau ir galvojau, kad niekaip nesigauna man likti priblokštai siužeto. Net ir pabaiga, kuri išties efektinga, buvo nuspėjama.

Visgi romanas neabejotinai įdomus. Labai patiko rašytojos sprendimas papasakoti apie Blajos tėvus bei senelius iš mamos pusės, tos praeities dalys sudomino tiek, kad būčiau buvusi nieko prieš rasti daugiau skyrių, skirtų Blajos artimiesiems. Negana to, visi skyriai – itin trumpi, o tai neleidžia mesti knygos į šalį, nes atrodo, kad paskaitysiu dar vieną skyrių, nes juk jis toks trumpas, ir padėsiu į šalį… Ir taip skaičiau skyrių po skyriaus, kol atėjo pabaiga. Tekstas lengvai skaitomas, įtraukia, nepaisant to, kiek tematika artima ar aktuali. Galbūt kažkam kils pyktis ir susierzinimas, nes kas ji per mama, jei negali jausti vaikui meilės, galbūt kažkas kaltins mamos elgesį dėl dukros Violetos elgesio (meilės ir dėmesio trūkumas ir visa kita), bet čia toli gražu neatrodo taip paprasta kažką kaltinti. Skaitant apie Blajos mamą ir močiutę, labai suprantu jaunosios mamos baimes ir netikėjimą savimi, kad gali pasielgti kitaip. Neabejotinai šį bei tą pasiimame iš tėvų, kitų giminaičių, su kuriais bendravome, dar šį tą ir paveldime, pati vis dažniau užduodu sau klausimus ir mėginu pastebėti, kiek į kasdienybę ir mano pačios įpročius įsimaišę tai, kas buvo/yra įprasta tėvų namuose. Tačiau grįžtant prie Blajos, ji turėjo ir vieną labai gražų pavyzdį, autoritetą, iš kurio taip pat galėjo nemažai išmokti. Ir labiausiai norėjosi ją apkabinti tuomet, kai ji, jausdama tiek baimių, nepasitikėjimo savo jausmais, išvargusi po bemiegių naktų ir krūvos minčių apie tai, kokia ji bloga motina, neturėjo su kuo apie tai pakalbėti. Nes mamų pasaulyje, į kurį ji patenka, visus vargus atperka tos ypatingos akimirkos tarp vaiko ir mamos ir čia viskas baisiai gražu, o ką daryti, jei supranti, kad tų akimirkų, apie kurias kitos kalba, beveik neteko išgyventi? Vyras lyg ir myli, bet netiki ja, juolab, kad pats augo idealioje šeimoje, draugių nebelikę. Man ši knyga – lyg didelė, ilga ir paini (jai pačiai) Blajos kelionė į save, bandant suvokti, kur yra ji, o kur apgaulingas vertinimas, kitų lūkesčiai. Knygos pabaigoje yra ne tik interviu su pačia rašytoja, bet ir diskusijai skirti klausimai. Neblogai atskleisti ir kai kurie gyvenimo etapai, bet plėstis nesinori, kad netektų atskleisti siužetinių vingių. Pabaigai – smulkmena, bet niekaip neišėjo iš galvos: tai kuo ji dirbo antroje knygos pusėje? Nes arba visiškai praleidau šitą faktą, arba logikos trūksta.

Lūkesčiai buvo didesni, bet bendrai – kad ir tamsus, bet neapkraunantis smegenų įdomus romanas. Sakyčiau, kad tuo atveju, jei planuočiau vaikus, būčiau nėščia ar turėčiau vaikų, tikriausiai smegenis apkrautų labiau. Nors temomis, kurias galima rasti pasakojime, esu mąsčiusi ir bendravusi nesyk, tad nebuvo visiškai svetima ir neaktualu, kaip galėjo pasirodyti.

P. S. įspūdžiui įtakos nedaro, bet negaliu atsidžiaugti, kad „Alma littera“ pamažu pereina prie labiau standartiško knygos formato, nes nebuvau jų ilgųjų viršelių gerbėja.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.