12.25. Alan Lightman „Einšteino sapnai“


Kadangi vis dar netraukia nė viena arčiau pasidėta knyga, sumaniau pratęsti netikėtai atsiradusių namuose knygų skaitymą. „Einšteino sapnai“ pas mane atsidūrė dėl spontaniškumo, kai pamačiusi, kad viename Instagram profilyje siūloma padovanoti vieną iš nuotraukoje esančių knygų, dėmesį patraukė iki tol visai nedominusi A. Lightman knyga.

Autorius rašo apie Albertą Einšteiną, kuris 1905-aisiais neva susapnavo įvairiausių istorijų, pateikiančių vis kitokį laiko suvokimą. Kurdamas reliatyvumo teoriją A. Einšteinas apgalvoja sapnus ir bando juos sudėti į visumą. Šioje knygoje beveik nėra paties pagrindinio veikėjo, jis atsiranda vos kelissyk, bet ir tuomet siužetui nesuteikia nieko papildomo.

Centre – visos skirtingos laiko teorijos, aprašytos remiantis įvairiais pavyzdžiais. Apie laiką, kuris vis kartojasi (gyvename tam, kad numirę vėl gimtume ir vėl viską darytume identiškai), laiką, kuris neleidžia pamatyti ateities ir todėl kiekviena dabartinė akimirka atrodo kaip paskutinė, apie žmones, kurie gyvena pagal laiką, rodomą mechaniniuose laikrodžiuose, ir kitus, kurie laiką jaučia pagal save. Taip pat yra teorijos apie laiką, kuris atseit lėčiau eina, jei esi kuo toliau nuo Žemės centro (ir todėl žmonės gyvena namuose ant kalnų, dar netgi papildomai pasistatę pakėlimus ir itin retai nusileidžia į apačią), apie laiką, kuris visiškai sustojęs, arba priešingai – tą, kuris pralėkė nepastebimai. Tai – tik kelios teorijos, nes jų į knygą sudėta nemažai. Knyga sunkiai įsispraudžia į žanrą, tačiau skaityti įdomu. Tiesa, į pabaigą galvojau, kad dalį istorijų reikėjo pasilikti kitai dienai, nes nuo tokio laiko variantų kiekio atsirado šiokia tokia monotonija, o mano smegenys po kiek laiko atsisakė priimti dar vieną panašios struktūros pasakojimą, buvo sunkiau sutelkti dėmesį. O skaityti, prisipažinsiu, nebuvo jauku, gal kad kai kurios teorijos, ypač ilgiau ties jomis užsibuvus, galvoje sukeldavo egzistencinį chaosą, iš kurio norėdavosi kuo greičiau išeiti, kol dar iki lengvos panikos nepriėjau.

Kiek daugiau nei šimtas puslapių, netikėtas turinys, na, ir galvoju, kad pasiliksiu aš ją ir gal net dar kada nors atsiversiu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.