12.8. Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“


Kadaise džiaugiausi, kad perskaičiau visas U. Radzevičiūtės knygas. Bet tuomet buvo išleista „Kraujas mėlynas“, o aš niekaip taip ir neprisiverčiau jos pasiimti. Todėl šiek tiek taisau padėtį su naujausia rašytojos knyga, kuri mane maloniai nustebino. Palyginimas su P. Suskind romanu „Kvepalai“ sklandė nuo pat knygos išleidimo, tad pradėjusi skaityti žinojau, ko maždaug galėčiau tikėtis. Tik niekaip nesugalvojau, kaip visa tai galėtų būti pritaikyta specifiniam rašytojos pasakojimo stiliui.

Nors rašytojos braižas atpažįstamas, bet šįkart atrodė, kad daugiau dėmesio skiriama siužetui, o nebe formai. Visgi kandumo, sarkazmo išlikę nemažai, tad skųstis išties nėra kuo. O siužetas neprastas: pagrindinis veikėjas nori sukurti ypatingą biblioteką, to pasiekti jis gali tik peržengdamas bet kokias moralės ribas. Veiksmas vyksta Veimaro respublikos Berlyne, kur nusikaltimai lieka nepastebimi, o veikėjas, rodos, jaučiasi visiškai ramus dėl savo ne visai teisėtų veiklų. Ir iš tikrųjų, siužete – visiška ramybė, pertraukiama nebent šmaikštesnių dialogų ar įsimintinosios tarnaitės pasirodymų, kurie visada sukeldavo šypseną. Jokios rizikos, įtampos, kraujo, kovos – ramiai iki paskutinio puslapio. Tokia „švari“, šalta, skandinaviška atmosfera – ideali U. Radzevičiūtės trumpų, kapotų sakinių pasakojimui. Visgi ramybė šiek tiek užliūliuoja, likus paskutiniam ketvirtadaliui (50 puslapių) panorau pabaigos sulaukti kuo greičiau. Gal kad ėmė atrodyti, jog siužetas nieko daugiau ir nepasiūlys (galop pasiūlė tokį siužetinį vingį, kurio nebūčiau susapnavusi), o pasvarstymai apie grožį ir blogį ne tiek įtraukė, kiek norėjosi. O gal visgi tikėjausi, kad toji ramybė bent akimirkai būtų išjudinta (nes kad ir kokia baisi idėja bebūtų aprašyta, ji man nesukėlė šleikštulio ar kito panašaus jausmo).

Skaitydama pagalvojau, kad knyga – visiškai nelietuviška. T.y. jei nežinočiau rašytojos braižo ir kas nors būtų šią knygą įteikę bei paprašę atspėti autorių, vargu, ar atspėčiau, kad čia – vietinė kūryba. Savita, stipri savo atmosfera knyga. Gal kada ir paskutinę spragą užpildysiu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.