12.5. Donato Carrisi „Blogio šnabždesys“


Prieš keletą metų skaityta kita rašytojo knyga – „Mergina rūke“ – paliko gerą įspūdį. Tiesa, atmintyje išliko vien tik prisiminimas, kad pabaiga man labai nepatiko. Todėl „Blogio šnabždesį“, kuri, rodos, skaitytojų yra daug labiau giriama nei pirmoji minėta, skaičiau atsargiai, nes bijojau nuviliančios pabaigos.

Viduryje miško rasti šeši kapai. Kiekviename iš jų – po ranką. Penkios priklauso neseniai apylinkėse dingusioms mergaitėms, šeštoji – dar neidentifikuota. Kadangi nė vienos mergaitės kūnas dar nerastas, pareigūnai gali tik spėlioti, ar nors viena iš aukų yra gyva. Į pagalbą pakviečiama pareigūnė Mila Vaskez, kuri yra patyrusi dingusių asmenų bylų tyrėja. Kartu su kriminologo Gorano komanda moteris bando narplioti bylą, kuri nenustoja stebinti savo painumu.

Galvoju, kad ne pats geriausias sprendimas buvo imti antrą iš eilės trilerį, kuris dar ir panašumų turi kai kuriais atžvilgiais su prieš tai skaitytu. Nors drąsiai sakau, kad Samuel Bjørk „Aš keliauju viena“ man patiko kur kas labiau. Skaitydama D. Carrisi knygą niekaip nepajutau prielankumo Milai. Pritempta simpatija tarp neseniai susitikusių tyrėjų vertė labiau vartyti akis nei džiaugtis, kaip ten viskas faina su jais. Tai, kaip klostėsi jų bendra istorija vėliau, būtų verta atskiros paburbėjimų pastraipos, bet nenoriu atskleisti daugiau nei reikia. Deja, bet nelikau sužavėta įvykiais, aprašytais siužetui einant į pabaigą. Mediumės įtraukimas buvo pirmasis ženklas, kad čia nebus gerai (juk buvo galima kaip nors paprasčiau ir realistiškiau padaryti), o vėliau, kai po truputį ėmė vertis visas vaizdas prieš akis, emocijos maišėsi aukštyn kojomis. Šis tas buvo netikėta ir tikrai privertė išplėsti akis, bet kai kurie sprendimai nuvylė. Galop, prireikė laiko, kad suprasčiau, jog man nepatiko pats pasakojimo stilius, kai kurie sakiniai skambėjo keistai, nežinau, ar dėl vertimo, ar dėl paties rašytojo sumanymų.

Visgi nesumeluosiu nė trupučio rašydama, kad siužetas įtraukia. Dirbdama vis atsisukdavau į knygos pusę ir mintyse atsidusdavau, kad visai nėra laiko ilgesnei pertraukai, kurios metu galėčiau perskaityti nors keletą skyrių. Tad pasičiupdavau knygą vakarais ir perskaitydavau tiek, kiek jau senokai darbo dienomis nebuvau perskaičiusi. Siužeto painumas, nusikaltėlio išradingumas, nusikaltimų ypatybės – tai, kas skatino skaityti toliau ir laukti kulminacijos. Dialogų metu papasakojama nemažai įdomiai skambančios kriminologijos teorijos. Ne paslaptis, kad trileriuose mane visuomet patraukia informacija, susijusi su nusikaltėliu, jo charakteriu, motyvais, todėl „Blogio šnabždesys“ su savo vadovėline informacija, kurią bandė taikyti ir knygos metu vykusiam tyrimui, pasirodė dėmesio vertas skaitinys.

Nors bendrai trileris man visai patiko, o apie antrąją knygą „Blogio teorija“ skaičiau dar pozityvesnių komentarų nei apie pirmąją Milos bylą, kol kas nebejaučiu noro tęsiniui apie Milą. Tad kol kas ties šia ir sustosiu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.