11.65. Taylor Jenkins Reid „Daisy Jones & The Six: viena istorija apie meilę ir muziką“


Šiemet pasirodė keletas Taylor Jenkins Reid knygų lietuviškai, tačiau labiausiai sudomino būtent ši. Prieš imdama siužetą žinojau minimaliai, tik tai, kad pasakojama apie fikcinę roko grupę. O perskaičius paaiškėja, kad tokio apibūdinimo visiškai pakanka, nes romane yra visko, ką būtų galima įsivaizduoti, žinant šį vienintelį faktą.

Tokio turinio knygą skaitau nebe pirmą kartą (turime ir lietuvišką variantą – „Turnė“), tad gaunasi pasikartojantis lipimas ant grėblio, po kurio vis nepasimokau. Na, nes nėra taip jau įdomu skaityti kelis šimtus puslapių pasikartojančius veiksmus – veikėjai kuria dainas, koncertuoja, geria, vartoja narkotikus, kažkur įmaišoma sekso, tada vėl koncertas, šiokios tokios dramos, kvaišalai – taip ratas nesustabdomai sukasi.

Kita vertus, nuobodulys atsiranda tikrai ne nuo pirmųjų puslapių. Įdomu, kas ta Deizė (pavadinimas paliktas originalus, kas yra sveikintina, o tekste vardai tvarkingai sulietuvinti), kaip susikūrė grupė ir kaip apskritai jie surado vieni kitus. Aišku, buvo galima numanyti būsimas dramas, tad kurį laiką buvo smalsu, kaip veikėjai su jomis dorosis. Bet puslapiai vertėsi, o intrigos liko vis mažiau, nes viskas, rodos, stovėjo toje pačioje vietoje, kad ir kaip kitaip atrodė personažams. Patys personažai – nykūs, kad ir kaip rašytoja stengėsi jiems suteikti veidus. Atrodė, kad visiems buvo galima priskirti vos po vieną charakterio ypatybę. Vienintelė Karena, grupės klavišininkė, pasirodė įdomi veikėja, pasižymėjusi aiškiomis ir tvirtomis pažiūromis, kurios jai padėjo nepasimesti aprašomu gyvenimo laikotarpiu.

Ir dar buvo saldu. Saldu ir per lengva. Visi vieni kitiems geri, užgniaužia nesutarimus (išskyrus Deizę, kuri privalo pasiplėšyti, nes jos išskirtinė savybė – stengtis gauti viską, ko nori), atsitraukia be didesnių dramų ar praradimų. (Beveik) visi atsižvelgia į prašymus kažką mesti, kažkur išvykti, nelieka jokio pasipriešinimo, net jei tai susiję su ne šiaip sprendimu pakeisti dainą, o su tokiais sudėtingais procesais kaip priklausomybės. Na, nevyksta viskas taip paprastai. Pabaiga pakeisti susidariusios nuomonės irgi nepadėjo.

Visgi labai gerą įspūdį paliko pasakojimo būdas. Iš kiekvieno personažo buvo imti interviu, po to sukarpyti taip, kad susidėliotų vientisas pasakojimas. Kadangi istorija atskleidžiama keletu balsų, pasakojime netrūksta prisiminimų skylių, t.y. įvykių ar pokalbių, kuriuos keli veikėjai prisiminė visiškai kitaip. Tai suteikė autentiškumo įspūdį. Vietomis išties jaučiausi skaitanti tikrą istoriją, nejučia kildavo noras internete surasti kurią nors minimą dainą, muzikinės plokštelės viršelį, tad džiaugiuosi, jog planuojamas serialas, kuris, tikiuosi, išpildys mano ir kitų skaitytojų norą išgirsti tas dainas. Beje, knygos pabaigoje galima rasti dainų žodžius, kurie pateikti originalo (anglų) kalba, o šalia išversti lietuviškai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.