11.54. Herbjørg Wassmo „Tora: Namas su akla stiklo veranda“


„Tora: Namas su akla stiklo veranda“ mano rankose – jau antrąsyk. Nė neprisimenu prieš kiek metų bandžiau skaityti ją, bet nesėkmingai. Nusprendžiau nebaigti, lyg ir atmosfera, gal dar tempas nepatiko. Tad iki šiol galėjau pasigirti skaičiusi vos vieną H. Wassmo kūrinį – „Stiklinė pieno“. Visgi šiemet Tora vėl atsidūrė mano mintyse, panorau suteikti jai antrą šansą, nes įtariau, kad kur kas geriau įvertinsiu tai, kas anąkart man netiko.

Ši knyga – tai pirmoji trilogijos dalis, pasakojanti apie Torą, augančią mažoje bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Jos tėvas – vokiečių kareivis, dingęs per karą, todėl ji gyvena kartu su mama ir patėviu. Šeimoje vyrauja šalti, komplikuoti, baime persunkti santykiai, tad tik teta Rakelė su dėde Simonu suteikia Torai šviesesnių emocijų.

Ne paslaptis, kad šiemet esu neabejinga atmosferinėms knygoms, ypač skandinaviškai ramybei. Todėl ir šį romaną skaitydama supratau, kad būsiu ne iki galo sąžininga ir papildomą pliusą jai skirsiu vien dėl lėto veiksmo, šaltos, tamsios atmosferos ir vos jaučiamų emocijų, kurias galima išskaityti nebent tarp eilučių ir vienos kitos užuominos. Jokio dramatiškumo, ryškių dinamiškų epizodų, bet ši monotonija ir lakoniškas emocijų pateikimas šįkart labai tiko, nieko kito ir nesinorėjo. Lengvai skaitoma, įtraukianti, bet pats siužetas ir tai, kaip viskas pasakojama, turi sunkumo, džiugesio rasti galima tik momentais. O tie momentai labai ypatingi, skaitant norisi juos pagauti, išbūti juose kiek įmanoma ilgiau. Bet vos tik pasidžiaugdavau, kad veikėjai pagaliau nusišypsojo sėkmė, jau ir mama atsipalaidavo, kitoje pastraipoje – įsiklausymas garsų, sklindančių už durų, akys, nukreipiamos ten, kur būna nusiaunami batai, girdisi įsitempti priverčiantys girgždėjimai. Gal kad man pačiai pažįstamas laikotarpis, kai buvo daug klausymosi, kas vyksta už kito kambario durų ar koridoriuje, kai vos kažkokiam garsui pasigirdus nutildavau, užsibaigdavo smagesni pokalbiai ar tiesiog pasijuokimas iš kokios nors smulkmenos, buvo nesunku įsivaizduoti Toros namuose esančią atmosferą, pajausti tą nejaukią, baugią kasdienybę. Tik tiek, kad Toros namuose vyko kur kas baisesni dalykai. Iš to, kas ne tiek žavėjo, norisi paminėti šalutinių veikėjų istorijas – ne visad jų reikėjo, išblaškydavo dėmesį.

Nežinau, kiek tai knygos kaltė, kiek prisidėjo pilnatis ar kitos priežastys, bet pirmąsyk po nežinia kiek laiko skaičiau iki vidurnakčio (paprastai tik ne ilgiau nei iki devintos sugebu išlaikyti dėmesį ir matyti, kas parašyta). O šiandien iš bibliotekos parsinešiau antrąją dalį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.