11.53. Lauren Groff „Moiros ir Furijos“


Prieš kurį laiką pusantrų metų dirbau knygyne, tad iki šiol kai kurios knygos siejasi būtent su tuo laikotarpiu.  Pavyzdžiui, su „Moiros ir Furijos“ susijęs prisiminimas nukelia į 2016-ųjų gruodžio 31-ąją, kai dvejojančią klientę dviese bandėme sudominti šia knyga, vardindami tai, kas būdinga romanui be to, kad pats B. Obama jį perskaitė ir įvertino. Tiesa, mano dėmesio anuomet „Moiros ir Furijos“ nepatraukė ir tik po kurio laiko, paskatina perskaitytų atsiliepimų, pradėjau knygą „žvejoti“ bibliotekoje.

Lotas – charizmatiškas, aktoriumi trokštantis tapti mergišius. Tačiau vieną dieną išvydęs Matildą, santūrią, ypatingu grožiu pasižyminčią merginą, jis nusprendžia pasikeisti. Vos po poros savaičių jie susituokia ir kartu pragyvena ilgiau nei kuris nors jų pažįstamas būtų tikėjęsi. Ši knyga yra apie juos abu: pradedant jų gimimu ir baigiant mirtimi. Apie santuoką, tai, kas slypi už jos ir kaip svarbu išgirsti abi puses.

Romanas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji – „Moiros“ – pasakoja Loto versiją, o antrojoje – „Furijos“ – pateikiama Matildos istorija. Toks pasakojimo būdas man priminė skaitytą „Vyras be trūkumų“ trilogiją, kurioje viena istorija pateikiama iš skirtingų veikėjų pusės, taip vis papildydama įvykių seką ar atskleisdama naujų požiūrio taškų į tuos pačius dalykus, tik tiek, kad L. Groff tam užteko vienos knygos. Šis pasakojimo būdas man įdomus, nes tokiu būdu galima atskleisti, kiek daug klaidingų išvadų galima pasidaryti, nežinant, ką tuo metu mąstė kitas.

Loto dalis – gan monotoniška, gal todėl ją skaityti sekėsi lėčiau. Ir pats veikėjas – nesimpatiškas, labiau už realybę mėgstantis tikėti savo sukurta versija į gyvenimą, santuoką. Man labai patiko tai, kaip buvo pateikiami bėgantys metai. Beveik nematomi peršokimai laiku, kai vienoje pastraipoje pagrindiniai veikėjai – dar tik jaunavedžiai, o kitoje – jau keletą metų kartu gyvenantys, gal tik pirmąsyk suglumino, nes reikėjo susivokti, kas čia įvyko, bet po to skaičiau be jokių nesklandumų. Toks pasakojimo būdas būdingas tiktai pirmajai daliai. Antroji – Matildos dalis – dinamiškesnė, joje daugiau emocijų, tad ir skaityti tampa lengviau, šią dalį perskaičiau žymiai greičiau. Visgi negalėčiau pasakyti, kuri iš dalių įdomesnė, nes jos papildo viena kitą ir tampa bendra visuma. Matilda, pirmoje dalyje buvusi blanki asmenybė, čia atsiskleidžia visai kitu veidu. Atrodytų, abiejų pagrindinių personažų charakteriai atskleisti visomis spalvomis, jų elgesį galima pateisinti (arba ne) tam tikrais įvykiais, apie kuriuos kitas nežinojo, bet galiausiai rezultatas buvo toks, kad užuojautos nejaučiau nė vienam iš veikėjų. Negana to, Matilda, kuri atrodytų labiau nuskriausta gyvenimo, kažkokiu būdu patampa mažiau patraukli už Lotą. Tad dar tik besiruošiantys skaityti turėtų nusiteikti, kad simpatiškų personažų šiame romane atrasti bus sunku.

Romane yra daug gerų įžvalgų. Apie naivų atviros „mes nieko vienas nuo kito neslepiame“ santuokos įsivaizdavimą ir apie melą, kuris pasireiškia ne netiesos sakymu, o paprasčiausia tyla. Apie subjektyvų pasaulio matymą, gebėjimą perkurti, pasisavinti kito prisiminimus kaip savo ar suabejoti savo prisiminimais. Apie pyktį, kerštą, nuoskaudas, su kuriomis gyvenama metų metus. Apie žmones, kurie gali gyventi kartu ir beveik nieko nežinoti apie kitą. Patinka man tokios knygos, narpliojančios tamsiąją santykių pusę, o niūrumos romanui išties netrūksta. Karts nuo karto atskleidžiamos paslaptys pabudindavo iš tolygaus pasakojimo (nes net ir ryškesnė antroji dalis galiausiai išlaiko vienodumą), o mintyse kildavo klausimas, kas dar galėtų paaiškėti likusiuose puslapiuose. Tiesa, vietomis kildavo abejonė, kiek realistiški jų gyvenimai, ar rašytoja neperspaudė, tiek visokių įvykių sudėdama į šią istoriją.

Bendrai žiūrint „Moiros ir Furijos“ – gera knyga, įdomias temas ir požiūrius pateikianti, nenustebčiau, jei kada nors ateity ją ir rekomenduočiau ar kokį epizodą apie ką nors kalbėdama paminėčiau. Visgi nebuvo taip įdomu, kaip norėtųsi, mažokai emocijų sukėlė.  Nepaisant to, bibliotekoje radusi „Floridą“ tikrai imsiu ir skaitysiu, nes mačiau atsiliepimų, kad kitiems ji daug labiau už aptartąjį romaną patiko.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.