11.47. Cormac McCarthy „Laukinių arklių pakerėti“


Būna knygų, kurios po kelerių metų tampa nebenorimos, o pati klausiu savęs, kodėl aš anuomet jas pirkau, kodėl neperskaičiau tada, kai jos mane dar intrigavo. „Laukinių arklių pakerėti“ irgi galėjo pakliūti į tokių knygų gretas, nes nė pati neatsimenu, kada tiksliai ją pirkau, bet jau bus kokie 6-8 metai prabėgę. Tačiau prisiminimai apie prieš dešimtmetį skaitytą romaną „Kelias“ vis dar gyvi, o dabar, perskaičiusi „Laukinių arklių pakerėti“, suprantu, kad ir šios taip lengvai neišmesiu iš galvos.

Romanas pasakoja apie šešiolikamečio Džono Greidžio ir jo draugo Leisio Roulinso kelionę arkliais iš Teksaso į Meksiką. Kelionė sunki, pilna nuotykių, atsiradusių ir prarastų galimybių, neteisybės, smurto, stiprios draugystės, netekčių ir meilės. Pasakojimą galima būtų priskirti vesterno žanrui, tačiau reikia nusiteikti, kad veiksmo čia mažokai. Daug buvimo, tylos, kuri pertraukiama lakoniškų pokalbių ar arklių prunkštimo. Kelionės metu veikėjai, susidurdami su įvairiausiomis situacijomis, bręsta, tačiau man atrodo, kad taip ir nepameta svarbiausių nusistatymų, kurie kai kada trukdo gyventi, bet tuo pačiu leidžia jiems jaustis teisingais ne tik prieš save, bet ir prieš tuos, kurie jiems svarbūs. Pasakojimo tonas tolygus, galbūt kažkam net ir nuobodus pasirodys, bet šiam pasakojimui itin tiko nedramatizavimas, priėmimas visko taip, lyg tokių įvykių ar pasekmių ir  būtų buvę galima tikėtis, todėl ir nustebti nėra ko. Daug ramybės, tiek išorinės, tiek veikėjų viduje slypinčios, taip pat kasdienybės grožio. Tiesa, aprašymais knyga tikrai neapkrauta arba tiesiog to skaitydama nepastebėjau. Na, ir pabaigai, privalau paminėti ypatingą atmosferą, kuri vyrauja romane. Skaitydama negalėjau atsigėrėti.

Nesu tikra, kodėl taip ir nebuvo išverstos kitos rašytojo knygos (per menkas susidomėjimas?), bet pastaraisiais metais yra išpopuliarėjęs ramios, egzistencinės būties pilnos literatūros („Stouneris“, „Visas gyvenimas“ ir kt.) tipas, į kurį drąsiai priskirčiau ir abu skaitytus C. McCarthy romanus. Rašymo stilius lyginamas su W. Faulkner, pati kol kas esu skaičiusi tik „Kai aš gulėjau mirties patale“, bet jau užsinorėjau ir kitų. O tikėtis daugiau C. McCarthy knygų lietuviškai, matyt, būtų naivu.

2000-aisiais yra pasirodęs filmas „All the Pretty Horses“, kurį režisavo Billy Bob Thornton, o pagrindinius vaidmenis atliko Matt Damon ir Penelope Cruz.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.