11.44. Charles Bukowski „Holivudas“


Šiek tiek liūdna, nes „Holivudas“ – vienintelis Ch. Bukowski romanas, kurio dar nebuvau skaičiusi. Aišku, yra dar krūva apsakymų bei eilėraščių, kurių neteko skaityti, bet romanai – vis vien mieliausias žanras.

Šį kartą pasakojama apie laikotarpį, kai buvo kuriamas filmas Barfly, kuriam scenarijų rašė Ch. Bukowski. Kaip ir dažniausiai prisidengęs Henrio Činaskio personažu, autorius kalba ne tik apie savo kasdienybę, bet ir apie sunkumus ir kuriozus, kurie lydėjo filmą. Įdomu tai, kad būtent šis filmas išgarsino rašytoją JAV, tad ryškiau pastebėtas jis buvo likus vos keliems metams iki mirties.

Nė neįtariau, kad yra prisiveisę šitiek kinui skirtų arba atitinkamas rubrikas turinčių žurnalų. Tai tikra liga, nes kaip kitaip pavadinsi karštligišką domėjimąsi sritimi, kuri žingsnis po žingsnio negailestingai ir sistemingai degraduoja, ir apskritai vargu ar besugeba išspausti ką nors, kas būtų verta dėmesio. Šūdas ekrane tapo toks įprastas, kad žmonės jau net ir nebesuvokia, kad tai šūdas.

Kadangi esu aptarusi nemažai Ch. Bukowskio knygų, daug nesiplėsiu. Braižas panašus į kitų knygų – alkoholis, žodžių nevyniojimas į vatą, ironija ir jau pažįstamas veikėjo/autoriaus požiūris į gyvenimą. Tiesa, moterų čia mažiau (nors aišku, jų vaidmuo – toks pat kaip ir visuomet), rašymo stilių priėmiau jau kaip visišką normą, tad ar visko kalboje daugiau ar mažiau,lyginant su kitomis, sunku pasakyti. Pagrindinė siužetinė linija – filmo kūrimas – įneša dinamikos į H. Činaskio gyvenimą. Rašytojas ne tik po pseudonimais paslepia gerai žinomas Holivudo žvaigždes (padarius namų darbus ir prieš tai susiradus sąrašą, skaitant lengviau bus suprasti, koks realus žmogus yra vaizduojamas), bet ir tik taip, kaip jis moka, pateikia visas įdomybes, pavyzdžiui, iki absurdiškų veiksmų nueinančias finansavimo paieškas, aktorių keistenybes ir reikalavimus. Įdomu, vietomis ir nemenkai prajuokindavo, be to, kaip visada, norėjosi prisirinkti krūvą citatų dėl jų taiklumo ar tiesiog įsimintinai pateiktos situacijos.

Tad su Ch. Bukowskiu ir užbaigiau savo sunkųjį birželį. Šiek tiek gaila, nes ima rodytis, kad dėl to sunkumo praradau galimybę labiau pasimėgauti tiek šia, tiek kai kuriomis kitomis knygomis, iš kurių dalies nė neperskaičiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.