11.35. James F. T. Bugental „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“


Skaičiau šią knygą nuo kovo mėnesio. Galvojau, kad imsiu ją darydama pertrauką tarp grožinės, bet jei ne šis sekmadienis, kai supratau, kad nė viena iš grožinės literatūros netraukia, tikriausiai dar nebūčiau baigusi. Nemoku skaityti kelių knygų vienu metu, nors vis bandau įrodyti sau kitaip.

James F. T. Bugental knygos užsinorėjau prieš keletą metų, kai atsitiktinai pamačiau vieno patikimo žmogaus rekomendaciją socialiniame tinkle. Nors pavadinimas viliojantis (gyvumo jausmo karts nuo karto pritrūksta), bet labai atsargiai imu tokias knygas, kadangi nesinori užtaikyti ant visokių turinčių motyvuoti pozityvių tekstų. Pasirinkimas buvo vykęs, nes „Menas būti gyvam“ – realistiškesnė, nesudaranti įspūdžio, kad pokyčiai žmoguje įvyksta greitai ir lengvai. Daugeliui pažįstamą Irvin D. Yalom skaičiau seniai, tad nesiryšiu lyginti pačių tekstų, labiau apsiribosiu pasakymu, kad pasakojimo forma yra panaši.

Knygą sudaro šeši atvejai ir dar keletas paties autoriaus pamąstymams skirtų skyrių. Kaip žinia, psichoterapeutai patarimų nedalija, tik užveda ant kelio, keldami taiklius klausimus, išsakydami savo pastebėjimus, stengdamiesi pajudinti tuos taškus, kuriuos klientai itin talentingai sugeba ignoruoti ar kuo atsargiau apeiti (žinoma, metodai priklauso nuo psichoterapijos krypties). James F. T. Bugental aprašo ilgą ir sudėtingą psichoterapijos procesą, kuris gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ypatybių. Patiko tai, kaip autorius atskleidžia problemas tarp kliento ir psichoterapeuto, aptaria įvairius lūkesčius, kurie kai kada atsinešami į terapiją (pavyzdžiui, pacientas trokšta išspręsti problemą čia ir dabar, o ne kalbėti iš pažiūros visai nesusijusiomis temomis). Kadangi autorius priklauso egzistencinei – humanistinei krypčiai, itin ryškus ir artimas jo santykis su klientais, aprašomi ir tie sunkumai bei mintys, su kuriomis susiduria pats psichoterapeutas. Todėl knyga gali būti naudinga įvairiems skaitytojams – tiek norintiems ar jau vaikštantiems į psichoterapijos užsiėmimus, tiek ir patiems specialistams. Tiesa, kai kurie metodai gali ir nustebinti ar sudvejoti, ar neperžengiamos ribos. Daugiausiai dėmesio skiriama individualiai terapijai, tačiau vietos skirta ir grupinei, kuri man iki šiol išlikusi šiek tiek mistiška (kadaise studijavau psichologiją, tad teoriškai viską įsivaizduoju, bet praktiškai atrodo labai sudėtinga, tad būtų smalsu tokioje sudalyvauti).

Klientai kreipiasi įvairiais klausimais (vienišumas, priklausomybė nuo žmonių, tarpusavio santykiai, vidinė tuštuma, nevaldomas pyktis ir kt.), tad skaitant galima atrasti ir pažįstamų situacijų ar jausmų, kai kurias vietas lapeliais pasižymėjau, ko šiaip beveik nedarau. Besibaigiant kuriam nors atvejui, autorius apibendrina tai, kas vyko visos terapijos metu, ką žmogus nuveikė ir surado/suprato, kokiu būdu įvyko būsenos pokytis. Nemažai kalbama apie tai, ką reiškia jaustis gyvam, kokia svarbi yra savastis, buvimas tuo, kuo esi, o ne tuo, ko iš tavęs tikėjosi ar tebesitiki kiti, tad nesumeluosiu teigdama, kad daug dėmesio skiriama būtent egzistencinėmis temomis, kurios man įdomios, bet tuo pačiu atrodo painios.

Pasigilinimui į psichoterapijos procesą ar galimų atsakymų variantų į kai kuriuos kylančius egzistencinius klausimus paieškai skirta knyga. Patiko.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.