11.32. Roy Jacobsen „Neregimieji“


R. Jacobsen buvo atvykęs į 2019-ųjų Vilniaus knygų mugę. Planavau ne tik apsilankyti renginyje, bet ir iki tol perskaityti šią knygą. Gavosi taip, kad nei vieno plano neįvykdžiau. Bet šiais metais vis kirbėjo mintis, kad jau laikas susipažinti su „Neregimųjų“ pasauliu, o pasiėmiau aš ją kaip tik tada, kai ramybės ir tylos, kurios pilna šiame kūrinyje, man labai prisireikė.

Barioja – sala Helgelando pakrantėje. Joje gyvena šeima, kuri stengiasi kuo daugiau visko pasidaryti patys, be kitų pagalbos, gamtos ištekliai – svarbūs tiek išgyvenimui, tiek ieškant nusiraminimo. Kiekvienas į salą užsukęs žmogus šeimai atrodo kaip įsibrovėlis. Panašiai Bariojos gyventojai jaučiasi patys išplaukę svetur – ten, kur perkasi maisto, mokosi ar ieško darbo. Kai vienas iš šeimos narių sugalvoja statyti prieplauką, sujungsiančią salą su žemynu, vyraujančią ramybę karts nuo karto ima trikdyti neplanuoti įvykiai.

Galvoje sukasi žodis stebuklinga, kurio nelabai vartoju, nusakydama įspūdį. Bet kito apibūdinimo pasakojimo atmosferai nerandu. Daug tylos, ramybės, nepriklausomai nuo to, kas vyksta. Santūrus, šalti ir mažakalbiai veikėjai, netgi atšiaurūs atklydėliams, bet tuo pačiu yra ir begalė šviesos, tarpusavio supratimo, palaikymo ir meilės – ne žodžiais, o veiksmais. Ir išties, daug sprendimų parodoma tiesiog atliekant veiksmą, o ne be galo diskutuojant. Tie keli rimtesni pokalbiai – beveik nematomi, stebimi dukros Ingridos iš tolo, girdimi kažkur už sienos, bet niekuomet neatpasakojant jų turinio. Veikėjų gyvenimas teka, kasdienybė pilna gražios ir nebūtinai draugiškos gamtos, tačiau jos dinamiškumas priimamas visai kitaip nei neramumai, sukelti žmonių. Skaitant norėjosi visą ramybę sugerti į save, pasisemti kai kurių veikėjų gebėjimo išlikti tyloje, neišsibarstyti vidiniame chaose. Kadangi intensyviai kovojau su saviškiu chaosu, prisipažinsiu, viena kita pastraipa pro akis prasileido, bet tai netrukdė pajausti pasakojimo gėrio. Skaityčiau ir darsyk. O kol kas dar turėsiu malonumo – eilėje laukia antroji dalis „Balta jūra“, o ateity, tikiuosi, pasirodys ir trečiosios dalies vertimas.

Kol kas geriausia, ką skaičiau šiemet.

Vienas komentaras “11.32. Roy Jacobsen „Neregimieji“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.