11.28. Jane Gardam „Žmona su paslaptimi“


Tai yra antroji Jane Gardam trilogijos dalis. Pirmąją – „Vyras be trūkumų“ – skaičiau pernai vasarą (paspaudę ant pavadinimo rasite mano apžvalgą). Joje pasakojimas buvo pateikiamas iš Federso pusės, o knygos „Žmona su paslaptimi“ centre atsiduria jo žmona Betė, apie kurią prieš tai buvo užsiminta minimaliai.

Kitaip nei rašydama apie Edvardą pirmoje knygoje, autorė nusprendė nesigilinti į Betės vaikystę (apie ją užsimenama abiejose dalyse, tačiau pasakojama ne taip išsamiai kaip apie  vyro) ir iš karto pradėti nuo to momento, kai moteriai pasiperša. Ir čia prasideda pasakojimas apie moterį, kuri pažadėjusi niekada nepalikti tuomet dar tik būsimo vyro, savo pažadą tęsi iki pat gyvenimo pabaigos. Ir nesvarbu, jog ji suvokia, kad tos aistringos meilės, apie kurią kiti tiek kalba, šiuose santykiuose nebus. J. Gardam rašo apie vyrą ir moterį, kurie stengiasi būti kartu, kuria santykius taip, kaip sugeba. Gal ir nėra romantiška (o ir lietuviškame pavadinime minimos paslaptys – ne veltui), bet dėl to tik dar įdomiau.

Įsivaizduoju, kad turėtų būti nelengva užduotis papasakoti tą pačią istoriją, bet iš skirtingų veikėjų pusės, sudominti skaitytojus taip, kad jie norėtų skaityti kitas dalis. Manau, kad J. Gardam bent jau kol kas su šia užduotimi tvarkosi puikiai. Pirmojoje buvo kalbama apie Edvardą, santūrų ir išgyvenimus po abejingumu ir ironija slepiantį vyriškį, o šioje dalyje matoma jo žmona – visiškai kitokia. Šis kitoniškumas atsispindi ne tik jos charakteryje (užsispyrusi, aštraus žodžio ar ginčų nevengianti, komunikabili moteris), bet ir pačiame pasakojime, kuris atrodo kur kas spalvingesnis ir dinamiškesnis, lyginant su pirmuoju kūriniu. Vien ko verta drąsi pagrindinės veikėjos mintis, kad sutiktas ir iš karto į akį kritęs vyriškis pavėlavo vos vieną valandą, nes būtent tiek laiko ji yra susižadėjusi su Federsu. Tačiau nei vienas kūrinys nėra blogesnis dėl savo nuotaikos: kiekvienu atveju atmosfera dera prie konkrečios knygos centre atsidūrusių personažų. Skaitant Betės dalį jutau, kaip dar labiau atsiskleidžia „Vyras be trūkumų“ siužetas, kaip abi istorijos papildo viena kitą ir susijungia į vieną.

Knyga iš karto užkabino, nesinorėjo atsitraukti, o pabaiga (nors tą skyrių, kurį turiu galvoje, gal veikiau reikėtų vadinti kulminacija) paliko labai gerą įspūdį. Paskutinius puslapius skaitydama jau svajojau, kaip tuoj atsiversiu trečiąją dalį. Tikiuosi, kad ji irgi nenuvils.

Vienas komentaras “11.28. Jane Gardam „Žmona su paslaptimi“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.