11.18. Sayaka Murata „Kombinio moteris“


Pagrindinė veikėja Keiko Furukura – 36-erių, netekėjusi moteris, jau aštuoniolika metų dirbanti kombinyje (Japonijoje visą parą veikiančioje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ne tik maisto, bet ir svarbiausių buities prekių). Furukura mėgaujasi savo pareigomis ir nenori nieko keisti savo gyvenime, tačiau atsidūrusi prie kitų žmonių ji supranta esanti kitokia, neatitinkanti visuomenės normų. Nors knygoje nėra įvardijama, bet pagal veikėjos tam tikrą elgesį (aplinkinių mimikų ar sakinių konkrečiose situacijose kopijavimą, empatijos trūkumą ir pan.) galima įtarti, kad Furukura turi autizmo spektro sutrikimą. Tačiau iš principo tai net nėra svarbu, nes tai, apie ką kalbama knygoje, paliečia nemažą dalį žmonių, nepriklausomai nuo jų sveikatos ypatumų.

Negalėdama pritapti visuomenėje moteris ramybę randa tik kombinyje, kur gerai žino, ko iš jos reikalaujama, kas, kur ir kaip turi būti padėta, kaip bendrauti su klientais, net ir dienos rutina, sakomos frazės – itin tikslios, kasryt primenamos visiems išsirikiavus. Vadinasi, (beveik) nėra jokių netikėtumų, viskas stabilu ir patikima. Skaitydama prisiminiau savo patirtį knygyne, kur didžiausia kankynė buvo laikytis kai kurių taisyklių: bandyti į pokalbį su klientu įtraukti tam tikras frazes, siūlyti papildomas prekes, vardinti juokingas akcijas, kalbinti žmones, kurie galbūt tik nori ramiai pasižvalgyti po lentynas. Bet mano problema buvo ne pačios taisyklės (nes mėgstu struktūrą, aiškumą, konkretumą), o tai, kad man svarbu jausti prasmę/naudą. Todėl būdavo  sunku perlipti per save ir daryti tai, kas mane, kaip pirkėją, erzintų. Tuo tarpu Furukura panašaus vidinio konflikto išvengė, jai dėstyti iškaltas frazes, vien iš kliento judesių nuspėti jo būsimus veiksmus, yra būdas jaustis savai, šis darbas – jos stichija. Tik liūdniausia, kad tas pritapimas – sąlyginis, o lojalumas ir profesionalumas – nieko verti, nes, anot kitų,  ji juk apskritai būdama tokių metų neturėtų dirbti kombinyje.

Vos ne visos knygos metu mano galvoje sukosi prisiminimai iš visokiausių per gyvenimą susirinktų akimirkų, kuriose atpažindavau pasakojime aprašytą elgesį, klausimus, reakcijas. Ir išties, nors knyga mažos apimties (vos 140 puslapių), bet neperspaustai, be didaktikos pateikiama visa galybė realistiškų situacijų. Jose kiti žmonės aiškina, kaip turėtų Furukura gyventi, ko iš jos tikimasi, dalijami patarimai, kaip ji galėtų susirasti vyrą, smerkiamas valandinis darbas ir pan. Vietomis buvo ir juokinga, ir pikta – gal todėl, kad kai kuriuos aprašomus žvilgsnius ir pačiai yra tekę „sutikti“, gal ir todėl, kad, mano įsitikinimu, jei žmogui patinka/tinka gyventi būtent taip, tai ir man neturi skaudėti dėl jo širdies (žinoma, nekalbu apie nusižengimą įstatymams), o tas normalu/nenormalu skirstymas – pernelyg subjektyvus ir todėl neturėtų būti kišamas kitiems. Kai kalbama apie kiną, muziką, drabužius, vis išlenda frazė dėl skonio nesiginčijama, tad kodėl ir gyvenimo būdui daugelis šito netaiko? Manau, karantino metu skaityti tokią knygą labai pravartu, nes šiomis savaitėmis stipriai atsiskleidžia, kaip svarbu, kad būtų užtektinai darbuotojų, vežančių šiukšles, dėliojančių ar skenuojančių prekes pardavėjų ir atliekančių kitus darbus, kuriuos ne lygis dirbti. Grįžtant prie siužeto, antroje kūrinio dalyje įdomiai parinktas personažas, kurio pagalba rašytoja atskleidė vyraujančius įsitikinimus, susijusius su lytimi. Nepaisant to, kad pasisakymai kiek erzino savo forma, aštriai ir tragikomiškai išsakomas požiūris, skirtumai ir panašumai, kai kalbama apie visuomenės normų neatitinkantį vyrą ir lygiai tų pačių normų nesiekiančią moterį, įtraukė savo turiniu. Viliuosi, ne vieną skaitytoją šis pasakojimas įkvėps padiskutuoti savame rate apie knygoje keliamas temas, keisti požiūrį ar bent jau elgesį (jei tekste atpažins save).

Beje, pati rašytoja irgi dirba kombinyje, tai gali būti priežastis, kodėl taip įžvalgiai ir įtikinamai pateikiamas Furukuros santykis su darbu. Trumpas, bet taiklus, skaudus pasakojimas. Pati istorija gal kiek specifinė, todėl galiu įtarti, kodėl nesužavės kai kurių žmonių, bet netikiu, kad apskritai egzistuoja knyga, kuri visiems patiktų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.