11.1. Marina Abramović „Eiti kiaurai sienas“


Pasirodžius M. Abramović autobiografijai, atrodė, kad ją gyrė visi. Kadangi nei pačia menininke, nei jos darbais pernelyg nesidomėjau, buvau girdėjusi ar mačiusi tik nuotrupas to, ką ji veikia, manau, kad pasirinkimą įsigyti šią autobiografiją ir paskatino visi tie geri atsiliepimai. Bet metus laiko ji taip ir pragulėjo pas mane, kol vienos goodreads pasirodžiusios apžvalgos paskatinta nutariau knygą atsiversti ir aš. Įdomus faktas – 2019-aisiais metus pradėjau irgi nuo biografinio pobūdžio kūrinio, tuomet gilinausi į F. Mercury gyvenimą.

Marinos gyvenimo istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, pasakojimai apie vaikystę ir paauglystę pasirodė įdomiausia dalis. Pasakojama ir nuo tvarkos priklausomą, skausmo nepripažįstančią bei akylai kiekvieną žingsnį prižiūrinčią motiną, kuri jos nepalikdavo ramybėje net ir suaugus; apie tėvą, kuris būdamas kur kas laisvesnis ir mėgęs moteris su savo dukra sukūrė kur kas artimesnį santykį nei mama. Daug dėmesio skiriama ir tuometinei Jugoslavijos politikai, kuri lietė ir jos partizanus tėvus. O šalia viso to – pati Marina, bandanti laviruoti tarp tėvų įnorių ir bandymų atrasti, ko pati nori iš gyvenimo ir kaip galėtų geriausiai save realizuoti. Nors nei šeima, nei gimtosios šalies valdymo ypatumai nedingsta ir vėlesniuose skyriuose, tačiau aprašydama būtent pradžioje minėtą gyvenimo laikotarpį savo aplinkai ji skiria daugiausiai dėmesio. Prisipažinsiu, kad net ir nuliūdau, jog Marina taip greitai užaugo, nes norėjosi dar plačiau pažvelgti į jos santykius su aplinka, pasigilinti į tėvų vidines dramas.

Nesunku suprasti, kodėl tiek žmonių, perskaičiusių knygą ar stebinčių jos meną taip žavisi M. Abramović. Be to, man atrodo, kad dalis tų, kurie labai norisi išleisti savo gyvenimo istorijas knygos pavidalu, turėtų pirmiau atsiversti šią autobiografiją vien tam, kad dar kartą permąstytų savo svajonę. Menininkės gyvenimas – išties spalvingas, jame netrūksta kelionių, kurioms ryžtųsi ne kiekvienas keliautojas, neįprastų pasirinkimų (pavyzdžiui, įsigyti 6 aukštų apleistą namą ir leisti pirmajame aukšte gyvenusiam narkomanui ten ir pasilikti), daug svarbos tam tikruose gyvenimo etapuose suteikusių pažinčių. Tai žmogus, kuris daug ką matė, turi ką papasakoti, o tokias autobiografijas skaityti tikrai įdomu, juolab, tokias atviras kaip Marinos.

Ir žinoma, menas. Jam skiriama daugiausiai dėmesio, kas yra suprantama, kadangi autorei menas – visas gyvenimas. Manau, skaitytojui net nebūtina suprasti performansų meniškumo, nes bent jau mane žavėjo ne kiek tai, ką rašytoja teigdavo norėjosi pasakyti vieno ar kito pasirodymo metu, ne jų aprašymai, bet tai, kiek pastangų ji įdėdavo į visa tai. Dažnas performansas iš moters reikalavo daug fizinės jėgos, valios ir kantrybės pastangų, emocinio pasiruošimo, tad vien dėl šito kiekvienas jos darbas darydavo įspūdį. Ką jau kalbėti apie tai, kad ne kiekvienam pasiseka atrasti veiklą, kuriai per šitiek metų nepritrūktų idėjų, noro ir polėkio. Knygoje tekstą papildė nuotraukos, kurios leido ne tik vizualiai pamatyti akimirkas iš performansų, bet ir kėlė smalsumą kur kas daugiau pasidomėti kai kuriais jos darbais, susirasti filmuotos dokumentinės medžiagos. Tikiu, kad ši knyga kažką gali ir įkvėpti siekti kai kada ir visai fantastiškai skambančių tikslų.

Grožinėje literatūroje viskas yra sukurta autoriaus (be abejo, egzistuoja tikimybė, kad kažkas paimta ir iš tikrovės), tad kur kas lengviau pasakyti, kas nepatiko, o čia viskas siejasi su realiu žmogumi, jo gyvenimu, tad biografijas vertinti man yra labai sudėtinga. Ir visgi, nepriklausomai nuo to, kad menininkės gyvenimas pasirodė įdomus, didelį įspūdį paliko atvirai, su ironija ir humoru aprašyta vaikystė bei paauglystė, tačiau bendrai euforijos, apie kurią galima perskaityti kitų atsiliepimuose, skaitydama šią autobiografiją nepajaučiau. Ypač skaitant apie suaugusiosios gyvenimą kuo toliau, tuo labiau viskas priminė labiau kaip faktų išdėstymą, tad antroje knygos pusėje jau norėjosi greičiau prie pabaigos prieiti. Ir nežinau, ar čia kaltas rašymo stilius, ar tai, kad man norėjosi kitokio priėjimo apie jos potyrius per performansus ar tam tikrų patirčių metu (nes pasakojimai apie visokias energijas, bendravimą mintimis ir panašius reikalus – ne man, tad galimai dėl to taip ir nepavyko prisiliesti prie jos vidaus), ar viskas kartu. Vis dėlto goodreads įvertinau ketvertu, o jau kurį laiką tokiu vertinimu stengiuosi nesišvaistyti be reikalo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.