10.88. Charles Bukowski „Moterys“


maniškė buvo 2006-ųjų leidimo, rausvų atspalvių, kietu viršeliu

Pasižadėjau iki metų pabaigos užbaigti porą seniai pradėtų knygų. „Moterys“ užsigulėjo pas mane dėl vienos priežasties: na, nemoku skaityti kelių knygų vienu metu, nes vis tiek būna viena pagrindinė, o šalutinė(-s) taip ir lieka gulėti, kol galop nusprendžiu, kad jau laikas rimčiau prisėsti prie pastarosios. Ch. Bukowski knygų skaičiau jau nemažai, iš romanų tik „Holivudas“ liko neskaitytas. „Moterys“ pasakoja apie iš kitų kūrinių pažįstamą rašytojo alter ego Henrį Činaskį, čia jam jau virš penkiasdešimties metų, šiuo metu jis užsiima tik rašymu ir susitikinėja su vis naujomis moterimis (ar grįžta prie seniau pažinotų).

Iš principo, romane nieko naujo nepapasakojama, nes viskas jau skaityta kitose rašytojo knygose. Bet vis tiek norisi skaityti, stebėti, kokia bus nauja moteris ir kiek laiko užtruks jų santykiai. Taip, moterų paveikslai turi savo specifiką, iš pirmo žvilgsnio jos visos labai panašios, vien tik kūniškiems malonumams ir kompanijos geriant palaikymui skirtos, bet kita vertus skaitydama galvojau, kad pasakotojas sugebėjo pastebėti ir įvertinti kiekvienos privalumus, dėl to susidarydavo įspūdis, kad jį supo vien tik visiškos gražuolės, įvesdavo ir vieną kitą charakterio bruožą, kuris išskirdavo tuo metu aprašomą iš kitų. Be abejo, verčiant puslapius atsiranda monotonijos, tad ir moterys karts nuo karto susiliedavo, atminty vos kelios išliko iš visų, kurios buvo aprašytos.

Kalbant apie monotoniją, man Ch. Bukowski knygose siužeto pasikartojimas primena rutiną, kuri egzistuoja daugelio mūsų gyvenimuose. Nesvarbu, ar rašytojas kalbėtų apie darbą (kaip buvo kitame romane „Paštas“), ar apskritai visą kasdienybę (ratas, kurį įvardinti būtų galima kaip „gėrimas – nauja pažintis – seksas“, būdingas „Moterims“, bet matomas ir kituose kūriniuose). Kaip visuomet, daug ironijos, paprasta kalba, kuri vulgari (bet tiek netrikdo, kiek galima būtų įsivaizduoti perskaičius kai kurių skaičiusiųjų komentarus. Gal tiesiog įpratau), tiesmukiška, tarp visų buitinių šnekėjimų pametėjanti ir išties taiklių pastebėjimų apie gyvenimą. Tiesa, pastarųjų buvo mažoka šįkart, nes labiau koncentruojamasi į techninę (minėto rato) dalį.

Ir vis tiek, nors pagrindinis veikėjas yra alkoholikas, nuo kurio realybėje eičiau kuo toliau, skaitant knygas Henris nepraranda simpatiškumo, kuris ir kuriamas tekste skleidžiamame požiūryje į gyvenimą bei tarp visos tos šiurkščios leksikos įsiterpiančiais jautriais ir žmogiškais norais – „Moterys“ atskleidžia Henrio troškimą net ir sulaukus tokio amžiaus bei lipant ant kiekvienos pasitaikiusios moters sugebėti vieną dieną surasti tą vienintelę. Na,  ir žinoma saviironija ir paprastumas: sakoma, kaip yra, nevyniojant žodžių į vatą ir pernelyg dažnai nesišvaistant neįgyvendinamais pažadais.

Ne pati įdomiausia, bet skaityti smagu visai. Be to, atrodo, kad prie knygos prisėdau pačiu metu, nes šiandien skaitydama antrąją romano pusę radau skyrius apie Padėkos dieną, Kalėdas, Naujuosius metus.

Vienas komentaras “10.88. Charles Bukowski „Moterys“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.