10.77. Kimberly Brubaker Bradley „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“


Neplanavau dar jos skaityti, bet pasitaikė proga, o kadangi lengvai parašyta – trys neilgi prisėdimai ir knyga užbaigta. Istorija skirta vaikų auditorijai, konkretų amžių įvardinti sunku, nes jaučiuosi nutolusi nuo to, kiek supranta dešimtmetis ar dvylikametis, jau nekalbant apie tai, kokį skirtingą suvokimą gali turėti bendraamžiai.

Tai pirmoji dalis (iš dviejų), pasakojanti apie Adą ir jos brolį Džeimį. Abu vaikai auga su mama, kuri ne tik nesistengia jų prižiūrėti, yra linkusi manipuliuoti, bet dar ir visaip šaiposi ir engia dukrą dėl šleivapėdystės. Prasidėjus karui vaikai yra išsiunčiami į atokų Anglijos kaimelį, kur jie prisiglaudžia Suzanos, vienišos moters, namuose. Čia brolis su seserimi mokosi gyventi visai kitokiame, jų nepažintame pasaulyje.

Tai graži, daug gėrio ir šviesos turinti istorija. Nors ašarų braukti neteko (nors atrodo, ne vieną skaitytoją ši istorija nemenkai sugraudino), o šiokį tokį graudulį sukėlė pora vietų, tiesa, dėl sąsajų su realiu gyvenimu, o ne dėl paties pasakojimo siužetinių vingių, bet tai nereiškia, kad nepajutau šios knygos grožio. Daug tikėjimo, rūpesčio, meilės. Paliko įspūdį, kaip kalbama apie emocijas: jos atpažįstamos, įvardijamos, parodoma, kaip skirtingai viena ar kita emocija gali pasireikšti. Atskleidžiama, kiek pastangų, kantrybės ir laiko gali prireikti, norint kitą žmogų išmokyti priimti kitokią tiesą, ne tą, kuri jau buvo susiformavusi galvoje. Ir koks tai nesibaigiantis ir varginantis darbas tiek įtikinti kitą, kad nėra taip, kaip teigia kažkas kitas, tiek patį save įtikinti, kad nebūtinai toji daug metų girdėta „tiesa“ yra teisinga. Žodį „karas“ rašytoja taikliai panaudojo jam suteikdama ne vieną reikšmę. Knygoje nemažai ir liūdesio, pykčio, neteisybės, tad pradžioje minėta šviesa yra tirštai susimaišiusi su tamsesnėmis emocijomis. Galop ir pats pavadinimas – itin taiklus, nereikia sukti galvos, mąstant, kodėl buvo pasirinkta pavadinti knygą būtent taip, o ne kitaip.

Romaną galima skaityti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Į patį pasakojimą galima žiūrėti iš ne vienos perspektyvos, tikiu, kad tai, kas man atrodė svarbiausia ir įdomiausia šiame kūrinyje (šiek tiek to bandžiau atskleisti ankstesnėje pastraipoje), kitam bus ne tiek reikšminga, nes kur kas įdomiau bus stebėti ką nors kita. Vietomis pasakojimas primena pasaką su visokiausiais sutapimais ar ne itin įtikinamu veikėjų elgesiu, tačiau, kaip bebūtų, tai vaikams skirta knyga, tad kabinėtis dėl tokių priežasčių būtų nei šis, nei tas (bent šios istorijos atžvilgiu), o ir suaugusiems (t.y. man) pasakų karts nuo karto dar labai norisi.

Turiu ir antrąją dalį. Kol kas jai dar teks palūkėti, tačiau neabejotinai vieną dieną perskaitysiu ir tęsinį.

2 komentarai “10.77. Kimberly Brubaker Bradley „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“

  1. Nandas Čepulis sako:

    Tikrai įdomi ir truputi liūdna knyga, taip pat rekomenduočiau perskaityti ne tik šitą dalį, bet ir antrą (taip pat ją skaičiau).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.