10.76. Nuala Ellwood „Diena, kai įvyko nelaimė“


Rašytoja kai kuriems lietuviams turėtų būti žinoma iš anksčiau pasirodžiusios knygos „Mano sesers kaulai“. Tuo tarpu mano pažintis su N. Ellwood prasidėjo būtent nuo „Diena, kai įvyko nelaimė“.

Pabudusi iš komos Megė sužino, kad jos dukra mirė nelaimingo atsitikimo metu, o vyras išvyko, nepalikęs jokios žinios. Moteris niekaip negali prisiminti, kas įvyko lemtingąją dieną, tik detales, kurios kelia sumaištį ir troškimą išsiaiškinti tiesą.

Kai pirmą vakarą pasiėmiau knygą į rankas, atsitraukiau tik tuomet, kai supratau, kad tuoj iš nuovargio užmigsiu prie atversto teksto. Be to, buvo liūdna žinant, kad kitas porą dienų negalėsiu laiko skirti skaitymui, nes pasakojimas itin įtraukė. Nors knyga, kuri pristatoma kaip psichologinis trileris, kėlė smalsumą nuo pat tada, kai parsinešiau ją namo, bet nesitikėjau, jog taip sudomins turinys. Pradžia, rodos, standartinė, bet istorijos intriga išlaikoma itin ilgai, o trumpi skyriai taip ir skatina kartoti dažnam skaitytojui būdingą melą sau: „dar vieną skyrių perskaitysiu ir eisiu miegoti“. Kurgi ne.

Nemažai dėmesio buvo skirta socialinei pagalbai, kuri buvo suteikta pagrindinei veikėjai, įdomu, kiek realistiška bent didesnę dalį aprašyto dėmesio gauti panašioje situacijoje atsidūrusiam žmogui. Skaitant įtartini tapo kone visi veikėjai, įskaitant ir pagrindinę. Galvoje kūrėsi patys įvairiausi variantai, pamažu atskleidžiamos detalės iš praeities, kurios lengvai nuspėjamos, skatino galvoti, kokiu tikslu viskas pasakojama ir kaip tai galėtų būti susiję su dabarties įvykiais. Pripažinsiu, kad kulminacija buvo visai ne tokia, kokios tikėjausi. Nors galvoje tikslaus scenarijaus, kaip galėtų baigtis, neturėjau, bet skaitant besisukusios versijos buvo kitokios. Tiesa, kad ir išaiškėjusi tiesa buvo neatspėta, bet vis tiek sugebėjo nuvilti. Mano skoniui pasirodė pernelyg daug dramatiškumo, lyg kokią muilo operą žiūrėčiau. Tai čia pagrindinis minusas ir buvo, nes iki tol džiaugiausi lengvai skaitomu, įtraukiančiu pasakojimu ir nelabai prie kažko norėjosi kabinėtis.

Tikiu, kad ateity bibliotekoje pamačiusi „Mano sesers kaulai“ neabejodama pasiimsiu, nes pasakojimo būdas, rašytojos gebėjimas išlaikyti intrigą paliko gerą įspūdį. Ir šiemet tikrai skaičiuosiu rekordinį perskaitytų detektyvų bei trilerių skaičių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.