10.70. Viktor Pelevin „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“


Prieš kurį laiką skaičiau „iPhuck 10“, o dabar metas atėjo visai neseniai Lietuvoje pasirodžiusiai kitai rašytojo knygai „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“. Jei pirmajame minėtame romane dėmesys buvo skirtas dirbtiniam intelektui bei jo galimybėms, šįsyk pristatomas projektas „Fuji Experiences“, žadantis padėti žmonėms atrasti laimę. Išbandyti šio projekto siūlomas veiklas, kad įsitikintų jo verte ir rastų priežasčių, kodėl verta paremti šį naują verslą, sutinka keletas Rusijos turtuolių. KIta siužetinė linija sukasi apie Tanią – nuo pat paauglystės traukusią vyrų dėmesį bei daug metų gyvenusią iš jų paramos, bet paskutiniu metu nusivylusią tokiu gyvenimu. Neįprastomis aplinkybėmis miške sutiktas grybautojas Taniai duoda telefono numerį ir pasako, kad atsiliepęs žmogus gali moteriai pagelbėti. Vienas skambutis – ir Tania pasineria į mokymus, atveriančius jai dar neregėtas galias. Romane vyksta visko labai daug, o tai galima nuspėti perskaičius knygos nugarėlę, mat joje žadama, kad bus pasakojama ir apie senovės Indijos magų bei asketų praktikas, egzistavusias prieš du su puse tūkstančio metų, ir ezoterinius mezoamerikietiškojo feminizmo užsiėmimus, ir klasikinės budistų meditacijos aspektus, kapitalizmo nuskriaustus žmones. Visa tai, neslėpsiu, suintrigavo, buvo smalsu pamatyti, kaip rašytojas sugebėjo tiek visokių temų sudėti į vieną kūrinį.

Pradžia buvo viliojanti ir įtraukianti. Ant ribos tarp įdomumo ir nesąmonės balansuojantis pasakojimas sudomino, net ir atsipūčiau kiek lengviau, nes atrodė, kad šią knygą bus kur kas lengviau skaityti nei „iPhuck 10“, kurio skaitymą apsunkino techninės sąvokos. Veikėjai irgi pasirodė įdomūs. Visgi kažkuriuo metu supratau, kad pradedu karts nuo karto „atsijunginėti“, t.y. vietomis skaitydavau, bet visiškai nebematydavau teksto. Gal per daug ten niuansų, gal tiesiog ne mano stiliaus knyga (o gal ir žanro, nes mokslinė fantastika – ne pats mylimiausias, kiek galima pastebėti iš skaitomų kūrinių), nes kad ir pripažįstu, jog rašytojas vėlgi paliko įspūdį kaip įdomių, ne itin dažnai literatūroje pasitaikančių idėjų pateikėjas, bet pati niekaip negalėjau sutelkti dėmesio į tekstą tiek, kad galėčiau su juo susigyventi. Nors buvo ir patikusių momentų, bet jie išliko kaip atskiros detalės, kadangi dėl nesugebėjimo įsitraukti į pasakojimą galvoje susidūrė gan blanki visuma.

Ar suteiksiu V. Pelevin dar vieną šansą? Tikrai taip. Nuo knygų mugės vis dar tebelaukia savo eilės vienas iš senesnių rašytojo kūrinių. O tada žiūrėsiu, kiek dar noro bus likę tęsti pažintį su šiuo rašytoju.

Vienas komentaras “10.70. Viktor Pelevin „Slaptosios Fudži kalno perspektyvos“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.