10.67. Tracey Garvis Graves „Mergina, kurią jis pažinojo“


Tikriausiai kaip ir daugelis skaitytojų, turiu namie išties nemažai savo eilės laukiančių knygų, jos skirtingos apimties, sunkumo (emocinio, teksto dėliojimo ar kt.), tematikos. Tačiau šįkart rinkdamasi, ką toliau skaityti, jaučiausi gan pasimetusi. Čiupinėjau vieną, kitą, kol galop apsistojau ties „Mergina, kurią jis pažinojo“. Supratau, kad miela istorija, kurią labai tikėjausi joje rasti, galėtų būti tai, kas tuo metu man galėjo tikti.

Ir jau nuo pirmųjų puslapių pajutau, kad lūkestis bus išpildytas. Siužeto pagrindas – Anikos ir Džonatano meilės istorija. Prieš dešimt metų jie susitiko koledže ir įsimylėjo, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių galop išsiskyrė. Netikėtas susidūrimas po šitiek metų atgaivina ne tik jų bendravimą, bet ir prisiminimus, jiems norisi rasti atsakymus į klausimus, kurie anuomet taip ir nebuvo pateikti vienas kitam.

Visgi pasakojime svarbi ne tik romantinė linija, bet ir savęs pažinimas, mokymasis išlikti gyvenime, sukeliančiame daug iššūkių. Visą gyvenimą Anika jaučiasi kitokia: be viso kito, jai pernelyg sunku suprasti, ką galvoja žmonės, ji nesupranta humoro, nemėgsta triukšmo, o labiausiai būna patenkinta, kai kasdienybėje gali pritaikyti tam tikras taisykles, kurių laikosi ne tik ji, bet ir aplinkiniai. Kas po visu tuo slypi, galima lengvai nuspėti, tačiau galima atsiriboti nuo romane pateiktos diagnozės (juolab, kad neturiu kompetencijos įvertinti, kiek tikroviškai pateiktos reakcijos tam tikrose situacijose) ir žvelgti į Anikos gyvenimą, jos baimes, norus, lūkesčius kaip į tiesiog eilinio žmogaus, ieškančio savo vietos ir bandančio suprasti pasaulį, kuriame gyvena. Nesąmoningas sprendimas į Aniką žiūrėti būtent taip tikriausiai ir lėmė, kad šią lengvai ir didelio gylio neturinčią knygą skaičiau gan ilgai, vienu kartu vos apie penkiasdešimt puslapių teperskaitydama. Prisėsdavau skaityti, galvodavau, kad jau šįvakar tai tikrai įveiksiu daugiau, bet galop vėl pagaudavau save nukrypstančią į savo mintis, kurias paskatindavo vienas ar kitas puslapis. Panašiai taip buvo skaitant Eleonorą Olifant, tačiau tai nestebina, nes abiejuose knygose užčiuopiamos panašios temos, kai kurios, kaip bebūtų, gan artimos ir man pačiai. Tiesa, knyga apie Eleonorą koncentruojasi į kitus dalykus, dėl to ji man pasirodė ir įdomesnė, ir labiau atitinkanti tai, ko pati ieškau knygose.

Nors abiejuose romanuose yra naivumo, gerumo, sklindančio iš veikėjų aplinkos, kuriuo taip ir norisi tikėti perskaičius tokias knygas, bet be viso to Anikos ir Džonatano istorija turi nemažai saldumo, taip pat, kaip ir anksčiau minėjau, skaitant pritrūkdavo gilesnio pasikapstymo. Kai kada atrodydavo, kad štai, artėja konfliktinė situacija, bet viskas išsispręsdavo vienu sakiniu, nors kai kada sunku būdavo įtikėti, kad tikrai pakaktų vos tiek. Į pabaigą pasijautė jau ir monotonija, nes veikėjai išliko panašūs nuo pat pirmojo iki paskutinio puslapio (tiesa, Anikos pasiektas progresas per tuos dešimt metų buvo akcentuojamas nesyk), jų santykiuose irgi kažkokių ryškesnių pokyčių nesimatė, siužete irgi nevyko nieko ypatingo. Gal tik pabaigoje daugiau judesio atsiranda. Skaičiau gan skirtingų nuomonių apie rašytojos sprendimą būtent tokią kulminaciją sukurti. Pati prisidedu prie tų, kuriems visai nereikėjo tokio posūkio.

Galvoju dabar, ar ne per daug kritikos prirašiau knygai, kuri šiaip jau paliko neblogą įspūdį. Ne kiekvienas romanas sugeba kelti emocijas, prisiminimus, gerumą pateikti taip, kad taip ir norisi patikėti, jog jo iš tiesų tiek daug yra. Miela, jauki istorija.

Beje, kas nori netipiškos meilės istorijos, panašios į „Mergina, kurią jis pažinojo“, rekomenduoju jau senokai skaitytą „Projektas Rožė“, būtent šią šalia Eleonoros prisiminiau skaitydama apie Aniką.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.