10.53. Jane Gardam „Vyras be trūkumų“


Aš šios knygos tiek laukiau. Vis patikrindavau, ar neatsirado prekyboje, ir daug kartų nusivildavau. Tiek viršelis (nuteikiantis rimtam pasakojimui), tiek anotacija (žadanti žmogaus gyvenimo istoriją) sukėlė nemenkus lūkesčius, tad galop gavusi knygą į rankas kurį laiką bijojau atsiversti, kad nenusivilčiau. Per tą laiką atsirado pirmieji lietuvių atsiliepimai internetinėje erdvėje, kuriuos skaitydama tik dar labiau užsinorėjau ją perskaityti, nepriklausomai nuo to, kokį įspūdį tekstų autoriams ši knyga paliko.

„Vyras be trūkumų“ – tai istorija apie Edvardą Federsą, buvusį advokatą, dabar – žmoną palaidojusį senolį. Nors iki šiol apie Edvardą tarp advokatų sklando legendos dėl jo aštraus proto ir kitų charakterio ypatumų, mažai kam žinoma jo gyvenimo istorija, kurią po truputį autorė ir atskleidžia.

Man patinka skaityti knygas, kuriose didelis dėmesys skiriamas pagrindinio veikėjo charakteriui, išgyvenimams, tarpusavio santykiams. O „Vyras be trūkumų“ – būtent tokia. Iki šiol neteko girdėti apie Radžo našlaičius, todėl neabejotinai buvo įdomu skaityti apie Edvardo Federso vaikystę ir paauglystę. Radžo našlaičiai – vaikai, gimę Britanijos kolonijose, kuriuos dar visai mažus išsiųsdavo į Didžiąją Britaniją mokytis. Nepatyręs tėvų meilės ir globos, siuntinėjamas iš vienų namų į kitus, Edvardas privalo kaskart prisitaikyti ir rasti būdų, kaip išgyventi naujoje aplinkoje, kuri jam svetima. Autorė, pasakodama vyro istoriją, jo skirtingus gyvenimo tarpsnius (vaikystė Malalijoje Britanijos klestėjimo laikotarpiu, mokykla prieškarinėje Anglijoje, karjeros pradžia Pietryčių Azijoje, o vėliau – grįžimas į Angliją), tuo pačiu rodo ir kaip formavosi veikėjo charakteris. Skaitant galima daryti prielaidas, kodėl jam taip sunku megzti artimus ryšius, iš kur tas šaltumas, ironija ir abejingumas, po kuriais buvo slepiami tikrieji išgyvenimai bei pažeidžiamumas. Matydama, kokius ryškius randus kai kurie įvykiai paliko veikėjo emocijose, mąstyme, elgesyje ir pojūčiuose, jaučiau kylantį rūpestį personažu, o tai skatino skaityti toliau, jaudintis dėl tolesnių siužetinių posūkių.

Šis romanas – lyg dėlionė, kai kiekvienas ryškesnis Edvardo gyvenimo įvykis sudaro atskirą jos dalį. Iki pilno vaizdo šio to pritrūko, kadangi liko neatsakytų klausimų. Vaikystė ir paauglystė nupasakotos gan išsamiai ir tikriausiai todėl tai ir buvo įdomiausi laikotarpiai, o intriga, besisiejanti su tam tikrais to meto įvykiais, išlaikė dėmesį iki pabaigos. Tuo tarpu suaugusiojo laikotarpyje – daugiau užuominų nei išsamesnio tyrinėjimo. Tik perskaičiusi knygą sužinojau, kad „Vyras be trūkumų“ – pirmoji trilogijos dalis, tad tai greičiausiai (bent norisi taip tikėti) ir yra priežastis, kodėl kai kurios temos ar gyvenimo etapai nebuvo giliau analizuojami.

Beje, knyga yra įtraukta į 2015-aisiais pasirodžiusį BBC 100 geriausių britų romanų sąrašą. Kadaise labai mėgau juos nagrinėti, taip plėsti savo akiratį bei didinti norimų perskaityti knygų sąrašą, tad nenuostabu, kad atradusi šį faktą skubėjau tikrinti paties sąrašo. „Vyras be trūkumų“ – toli gražu ne paskutinėje vietoje, o pačiame sąraše – itin įvairūs literatūros kūriniai: nuo tokių, kurie man labai patiko, iki visai nesužavėjusių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.