10.34. Aušra Matulaitytė „Prijaukinti vėjai“


Gal juokingai skambės, bet „Prijaukinti vėjai“ mane suviliojo tuo, kad pagrindinės veikėjos Albos amžius panašus į manąjį. Peržvelgusi anotaciją nusiteikiau lengvam romanui ir nutaikiusi progą, kai prireikė būtent kažko šviesaus, atsiverčiau.

Vėjų motyvas pavadinime primena mano mylimą J. Harris „Šokoladas“, kurioje pagrindinei veikėjai vėjas praneša apie būsimus pokyčius. Pokyčiams ryžtasi ir A. Matulaitytės Alba – būdama dvidešimt septynerių, ji meta darbą, išsiskiria su nebemylimu vaikinu ir išskrenda į mažą Kanarų salą Lansarotę. Čia dirbdama padavėja ji stengiasi išmokti mylėti gyvenimą, susipažįsta su įvairiausiais žmonėmis ir, žinoma, vėl pajunta meilę.

Ispanija niekada nebuvo mano norimų aplankyti šalių topuose (žinoma, tikrai neatsisakyčiau, bet esu kiek kitokio klimato mėgėja), tačiau skaitant šią knygą neįmanoma neužsinorėti čia ir dabar nuvykti į Lansarotę. Aprašomas lengvumas, laisvumas neapsakomai viliojo, tekstas „skanus“ ir vaizdingas. Perskaičius keletą interviu su pačia autore, kuriuose ji kalba apie savo meilę Ispanijai bei užsimena, kad ir pati, lygiai kaip ir Alba, dirbo padavėja Lansarotėje, suvoki, kodėl jos tekstas yra pilnas tokio polėkio, meilės ir įkvepiančių aprašymų bei apibūdinimų, susijusių su salos gamta, žmonėmis, matoma aplinkinių kasdienybe.

Knygos puslapius, kaip ir buvo galima tikėtis, verčiau greitai. Nuo pirmųjų sakinių supratau, kad jos turinys – būtent toks, kokio man norėjosi. Šviesus, nuspėjamas siužetas, kuriame, rodos, nieko ypatingo, tik kasdienybė, pripildyta sunkaus fizinio darbo (nors tas sunkumas neretai paskęsdavo salos ir jos sukeliamų jausmų aprašymuose), lengvų, kai kada – šmaikščių dialogų, šiokių tokių dramų, prie kurių priėjus imdavau suprasti, kad visai rūpi man Alba ir kaip jai toliau seksis (o tai jau požymis, kad knyga nepaliko manęs abejingos). Patiko ir tai, kad meilės istorija turėjo pagrindą (t. y. buvo pokalbiai, gilesnis pažinimas, ko neretai pritrūksta romantiniuose kūriniuose, ypač filmuose), pabaiga irgi maloniai nustebino, sakyčiau, kad itin tinkamai pasirinktas būdas užbaigti Albos istoriją.

Romane daug kalbama apie meilę gyvenimui, laimės, meilės sąvokas, drąsą keisti tai, kas nepatinka. To yra ir dialoguose ir monologuose, todėl mėgstantys įkvepiančias mintis turėtų pasiruošti užrašų knygutę, pieštuką ar kitas citatoms žymėtis naudojamas priemones, nes tikrai bus ką veikti. Visgi man pačiai tos išdailintos mintys kartais skambėjo dirbtinokai, ypač dialoguose, kai vystantis elementariam pokalbiui būdavo įterpiama kokia graži mintis apie gyvenimą ar meilę. Skaitydama niekaip negalėjau įsivaizduoti tokiais sakiniais kalbančio žmogaus. Bet gal ne su tokiais žmonėmis bendrauju?..  Na, ir pripažinsiu, kad apskritai aš nesu mėgėja, kai taip tiesmukai kalbama apie visiems žinomas, bet pakartoti karts nuo karto privalomas tiesas, susijusias su gyvenimu, tad skaitydama tas knygos dalis, kur tam buvo skiriama dėmesio, truputį varčiau akis. Bet iš tikrųjų ne tiek ir daug, nes, kaip minėjau, knyga labai laiku pakliuvo, kai norėjosi tiesiog malonios, neapsunkinančios istorijos. O tokiais atvejais tas visas nepatinkančias dalis galima ir greitai prabėgti akimis.

Užbaigiau knygą per šv. Velykas, taigi praėjo daugiau nei mėnuo nuo perskaitymo. Ir vis dar pamačiusi šią knygą, prisimenu tą romane aprašytą lengvumo būseną, kurią patyrė pagrindinė veikėja, vos atkeliavusi į salą. Taip ir norisi svajoti apie kokią nors išvyką ar atostogas, per kurias nors kiek pavyktų išvalyti galvą nuo užsibuvusių minčių ir būti tik toje dabarties akimirkoje. Tad knyga įkvepia. Ne tomis mintimis, apie kurias kalbėjau ankstesnėje pastraipoje, o salos aprašymais ir veikėjos vidine laisve.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.