10.33. Amélie Nothomb „Plak, širdie“


Jau kurį laiką vėl atradau malonumą skaityti savaitgalio rytais. Ankstyvais rytais, kai nereikia niekur skubėti (be abejo, pasitaiko ir kitaip), lengviausiai įsitraukiu į skaitomas istorijas, neretai būtent šioms savaitėms dienoms skiriu ir sudėtingesnius, ilgesnės apimties kūrinius, kuriuos sunkiau skaityti grįžus po darbo. Visgi mėgstu ir kiek kitokius – trumpus, per rytmetį perskaitomus pasakojimus. „Plak, širdie“ – vienas iš pastarųjų, nuo pat išleidimo sudominusių ir galiausiai užtiktų bibliotekoje. Tiesa, buvau susidariusi įspūdį, kad tai kiek kitokio pobūdžio literatūra, bet užtat kaip maloniai likau nustebusi, kai pradėjau skaityti!

Tai istorija apie kelias tarpusavyje susijusias moteris. Mari trokšta aplinkinių dėmesio, ji vertina savo grožį ir jaunystę, tačiau netikėtas nėštumas visas jos svajones sunaikina. Gimusi Diana taip ir nesulaukia savo motinos dėmesio, nes nuo pat pirmųjų dienų Mari jai jaučia nenusakomą pavydą. Su kitais vaikais moters santykis yra kitoks: pavydo ji nejaučia antrajam vaikui – sūnui ir augina jį apgaubusi rūpesčiu, o jauniausiąją dukrą dusina savo perdėta motiniška meile. Diana, turėdama kitų artimųjų palaikymą, pamažu auga, eina savo profesinio tikslo link. Studijuodama ji pradeda bendrauti su dėstytoja Olivija, trokštančia profesorės titulo, tačiau moteriška draugystė pamažu ima keistis, atsiranda vis daugiau netikrumo, įtarinėjimų, o geriau pažinus naujosios draugės šeimą, Olivija atsiskleidžia kaip visai kitokia moteris nei iki tol atrodė. Šalia galime stebėti, kaip klostėsi Dianos aplinkos žmonių gyvenimai, jų įtaka vienas kitam.

Skirtingas požiūris į žmones, konkurencija tarp mamų ir dukrų, tarp kolegių ar draugių, įvairios to priežastys, tokios emocijos ir jausmai kaip įtampa, nusivylimas ir trumpalaikis džiugesys – tiek visko ir dar daugiau sutelpa į vieną knygą. Džiugina, kad tokioje trumpoje istorijoje sugebėta išties neprastai išvystyti keletą veikėjų, kiekvieno ryškesnio personažo istorija įtraukia, nepriklausomai, kiek jis simpatiškas. Negalėčiau išskirti, kad tik Mari ir Dianos istorija svarbi, nes čia ir Olivija bei jos elgesys su šeima, čia ir darbinės intrigos patraukia dėmesį, galop įtaigiai atskleidžiama, kaip galima užsimerkti ir nematyti savo elgesio ir galimų to pasekmių kitam žmogui. Tikėtina, kad kiekvienas skaitantis knygoje ras sau įdomiausią, labiausiai paveikusią siužetinę liniją, galbūt vienam ar kitam veikėjui pajus didelę antipatiją. Įdomu buvo stebėti, kaip vystosi veikėjų gyvenimas, kokie sprendimai daromi, spėliojau, kaip visi taškai bus sudėti pabaigoje.

Skaičiau ir negalėjau atsitraukti, žinojau, kad neužvertusi paskutinio puslapio negalėsiu nurimti. Patiko ir pabaiga – nors įvykis nemenkas, bet viskas ramiu tonu, lyg tai būtų savaime suprantama, pasakojama, skaitant nekilo mintis, kad norėtųsi užbaigti kitaip.

Knygų apie santykius, moterų draugystes, vaiko ir motinos santykį bei auklėjimą mėgėjams. Rimta, labiau niūri, bet ir šviesos savyje turinti istorija.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.