10.22. Virginija Kulvinskaitė „kai aš buvau malalietka“


Šią knygą pasiėmiau grynai iš smalsumo, kurį sukėlė ganėtinai nemaža reklama, nes atrodė, kad viršelis, pavadinimas bei citatos iš kūrinio šmėžuodavo vos ne kasdien socialiniuose tinkluose. O paskutiniu metu pasipylė ir kitų skaitytojų apžvalgos, tad net ir atidėti norėjosi skaitymą kitam laikui, bet pažiūrėjau, kad ir kita, kurią planuoju skaityti, ganėtinai matoma apžvalgininkų rankose, na, ir nieko čia nepadarysi.

Pagrindinė veikėja Virga (kurią nori nenori tapatini su pačia autore, nors nugarėlėje teigiama, kad ne visos aprašytos istorijos nutiko autorei) pasakoja apie savo paauglystę, o vėliau ir doktorantūros metus. Knyga pristatymuose akcentuojama, kad joje iš moters pozicijos aprašytas laukinis dešimtasis dešimtmetis, kur netrūksta naktinėjimų pirmuosiuose Vilniaus klubuose, narkotikų, alkoholio.

Neslėpsiu, kad dėl visos reklamos buvau gan skeptiškai nusiteikusi, tad net ir nustebau, kad pradžia iš karto įtraukė. Jau teko skaityti, kad kai kuriems ši knyga sukėlė nostalgiją, ir visai nesistebiu kodėl, nes pasakojimas gyvas, minimos konkrečios Vilniaus vietos, gatvės, kultūriniai renginiai ar grupės, net ir pačios kiemo taisyklės ar draugų pasirinkimai kelia susidomėjimą. Nors daugeliu atžvilgiu nebuvau panaši į Virgą paauglystėje, o ir Vilniuje apsigyvenau tik po mokyklos baigimo, bet kaip ir kitais atvejais, tai visai netrukdo įsijausti, pažinti veikėją ir su susidomėjimu stebėti jos pasirinkimus ir nuotykius. Tiesa, jau kurį laiką iš knygų pasižymiu ne kokias nors visiems žinomas tiesas, kurios užrašytos gražiai ir įdomiai, bet tuos sakinius ar pastraipas, kur randu kažką artimo sau. Tad nors ir minėjau, kad šiaip jau bendrumų iš pažiūros su veikėja nelabai turim, bet visgi buvo puslapis, kurį skaičiau ir galvojau, kad ir vėl pavyko rašytojui aprašyti tai, kam pati tinkamų žodžių nerasdavau. Galiu pritarti ir tiems skaičiusiems, kuriems vienas iš privalumų buvo tai, kad pasakojime nėra kažkokių dramų, ilgalaikių verkšlenimų, savęs kaltinimų, nors romano eigoje veikėja ganėtinai svarbių sprendimų padarė.

Gaila, kad po kiek laiko tarsi kažkas įvyko ir visas įdomumas priblėso. Gal kad per greitai užsibaigė paauglystės pasakojimai, bakalauro ir magistro visai nerasta, iš karto peršokta į doktorantūrą. Tiesa, ši dalis irgi gan įdomi su visais konferencijų aprašymais ir patirtimis, bet vis vien jau buvo nebe tas. Atsirado ir daugiau mėtymosi, maišymasis tarp skirtingų gyvenimo laikotarpių antroje knygos pusėje neatrodė kaip privalumas, kai kada net ir erzino. Kiek skaičiau kitų atsiliepimus, tai ne tik mane sutrikdė tai, kad apie veikėjos skyrybas su vyru sužinojau anksčiau nei kad ji apskritai buvo susituokusi. Gal koją kišo ir tai, kad viskas prasidėjo nuo -niolikos, o užsibaigė visais 35-eriais metais. Per paskutinius 40 puslapių itin sunkiai jau yriausi, skaičiavau, kada čia jau toji pabaiga.

Bet šiaip jau buvo kur kas geriau nei tikėjausi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.