10.17. Kati Hiekkapelto „Bejėgiai“


Tai antroji serijos apie Aną Feketę dalis (pirmoji – „Kolibris“). Ana – Jugoslavijos vengrė, dirbanti Suomijos policijoje bei kartu su kolegomis tirianti kriminalinius nusikaltimus. Šįkart viskas prasideda, kai miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Tačiau automobilį vairavusi mergina teigia, kad jis jau gulėjo, dar prieš jai atsitrenkiant į jį, visai neįmanoma atsekti, iš kurios pusės auka pasirodė, o netrukus visai netoli nusikaltimo vietos randamas peilis ir krauju nusidažęs sniegas. Tarsi nebūtų gana visos sumaišties, Anos partneris Eskas, tirdamas Suomijoje pasirodžiusios tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą, sulaiko jauną nelegalų imigrantą iš Pakistano, reido metu buvusį narkotikų platintojo namuose. Netrukus paaiškėja, kad miške rastas senukas gyveno tame pačiame name esančiame bute.

Kalbant apie tyrimą, kuris ir yra svarbiausia kūrinio dalis, tai skaityti buvo įdomu. Kartu su tyrėjais kurį laiką iki galo negalėjau sudėlioti vientiso vaizdo, kas įvyko ir kaip tiksliai siejasi visi nusikaltimai. Skaitytojams pateikiama kiek daugiau informacijos nei Anai ir Eskui, tai gelbėjo susidėlioti galvoje atskiras detales, bet tuo pačiu pateikė ir dar daugiau klausimų, nes atrodė, jei vienas nusikaltimas susijęs su atitinkamu veikėju, tai kaip įvyko tas kitas (aha, sunku rašyti, kai nesinori išduoti daugiau detalių). Kai kurie antraeiliai veikėjai blaškė savo pasirodymais, merginos, kaip įtarta, partrenkusios senuką, bandymas susidraugauti su Ana net ir erzino, taip ir norėjosi, kad galop būtų išsiaiškinta, kad įtariamoji prisidėjo prie kurio nors nusikaltimo (o kartu nesinorėjo, nes nujaučiau, kad tai reikštų daug perdėtų emocijų iš jos pusės). Pabaigoje jautėsi skubotumas, kas kiek prieštaravo iki tol buvusiam gan lėtam tempui, tai tikriausiai ir kišo koją, kad likčiau iki galo patenkinta, kaip buvo užbaigti abu tyrimai. Visgi paskutinis skyrius suintrigavo, taip ir norėjosi dar bent menkiausio pratęsimo, sužinoti, kaip viskas pasibaigė tame skyriuje esantiems personažams. 

Pirmojoje dalyje nemažai buvo kalbama apie imigrantus, vietinių požiūrį į juos, Anai teko kęsti Esko spaudimą dėl savo tautybės. Šioje knygoje minėtos temos irgi gvildenamos, kalbama apie priežastis, dėl kurių kitataučiai atvyksta į Suomiją, pateikiamas požiūris į juos, ypač, jei pasirodo, kad įtariamasis nėra vietinis. Tiesa, buvusi nesantaika tarp abiejų partnerių jau, galima sakyti, pamiršta, šįkart iškeliami kiti abu veikėjus paliečiantys sunkumai. Eską kankina sveikatos problemos bei dvejonės, ar dar ilgai dėl amžiaus ir fizinės savijautos sugebės atlikti savo pareigas tinkamai. Tuo tarpu Ana neranda sau vietos dėl jaučiamos vienatvės, iš alkoholio liūno neišbrendančio brolio ir sergančios močiutės, kurios negali aplankyti dėl didelio atstumo ir darbinių įsipareigojimų. Žvelgiant į viso kūrinio įvykius, susijusius su asmeniniais pagrindinių veikėjų gyvenimais, galima pasidžiaugti, kad nestovima vietoje, jaučiamas dinamiškumas, net ir paskutinė Aną pasiekusi žinia atrodė kaip gan netikėtas posūkis (tačiau pagal pateiktas užuominas spėju, kad tai visai neturės įtakos tolesniems išoriniams įvykiams, nebent moters galvoje karts nuo karto suksis su tuo susijusios mintys). Autorė stengiasi paliesti jausminę pusę, pateikti veikėjus ne tik kaip veiksmus atliekančius, bet ir žmogiškus personažus, kurie dvejoja, svarsto, reaguoja ir pagal tai keičia (ne visada) savo elgseną. Visgi norėtųsi iš centre esančių personažų daugiau charizmos, kažko, kas išskirtų juos iš masės kitų tyrėjų, o ir sentimentalumo kai kada per daug, jaučiamas pasikartojimas (kita vertus, kai kas nors graužia, juk ir yra pergalvojama daugybę kartų).

Antroji dalis, kurią galima skaityti ir kaip atskirą knygą (tiesa, nesijaus tęstinumo, susijusio su tyrėjų gyvenimais, yra nereikšmingų Kolibrio tyrimo užuominų), man patiko ne mažiau už pirmąją. Nors ši serija ir turi trūkumų (pavyzdžiui, ne tokius charizmatiškus tyrėjus), tačiau tyrimas, nusikaltimų narpliojimas įtraukia, taip ir norisi sužinoti, kaip autorė viską sudės visus įvykius į logišką ir vientisą veiksmų seką, kokius argumentus pateiks. Mano norimų perskaityti knygų krūvoje vis daugėja detektyvų (prieš metus tikriausiai nebūčiau įtarusi), o kiekvienas perskaitytas vis skatina ieškoti kitų, įdomesnių (ar tiek pat įtraukiančių), tad Anos Faketės serija neabejotinai irgi prisideda prie paskatinimo nepaleisti šio žanro.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.