10.8. José Saramago „Kainas“


J. Saramago kūryba man žinoma jau ilgą laiką. Tai berods ketvirtoji autoriaus knyga, kurią perskaičiau, tad jau drąsiai galiu sakyti, kad tai vienas mėgstamiausių mano rašytojų.

Kaip ir „Evangelijoje pagal Jėzų Kristų“, taip ir šioje knygoje perkuriami Biblijos siužetai ir charakteriai. Pradedama nuo Adomo ir Ievos, o netrukus įvykių centre atsiduria jų sūnus Kainas, kuris nužudęs savo brolį Abelį, pasmerktas amžinoms klajonėms. Keliaudamas erdve ir laiku jis stebi ir dalyvauja gerai žinomuose Biblijos įvykiuose. Jis mato, kaip Abraomas ruošiasi paaukoti savo sūnų Izaoką, kaip statomas Babelio bokštas, sunaikinama Sodoma ir Gomora, kokios kančios aplanko Jobą bei stebi, kaip statomas Nojaus laivas ir kaip juo bandoma išsigelbėti nuo tvano.

Siužetas specifinis, tad skirtas ne kiekvienam. Ir net nesakyčiau, kad žmogus turi būti būtinai netikintis, svarbiau už pažiūras yra mokėjimas kritiškai vertinti ir matyti šią knygą kaip atskirą kūrinį, o ne kaip erezijas skleidžiantį tekstą. Manyčiau, kad būti girdėjus ar nors kiek susipažinus su minėtomis Biblijos istorijomis galėtų būti privalumas, įtariu, kad tai irgi gali turėti įtakos įspūdžiui. J. Saramago interpretacijas skaityti buvo įdomu (kaip ir tuomet, kai skaičiau „Evangeliją pagal Jėzų Kristų“), autorius labai taikliai įdeda savo kūrybinius pataisymus (jei taip galima įvardinti), kelia klausimus ten, kur juos verta užduoti, verčiant abejoti ir suklusti ne tik skaitytoją, bet ir pačius veikėjus. Nors neatsisakoma ir mitinių būtybių, tačiau bendrai vertinant personažai atrodo ganėtinai žemiški, t.y. abejojantys, klausiantys, neretai nepasitenkinantys tokiais atsakymais, kad „tokia buvo Dievo valia“ ar kt.

Rašymo stilius – būtent toks, kokio būtų galima tikėtis iš J. Saramago. Jis lieka ištikimas savo ilgiems sakiniams, dialogų neskyrimui į atskiras pastraipas, tačiau skaityti nėra sudėtinga, anaiptol – didelis malonumas. Kokybiškas tekstas kelia tik vieną mintį: jo tiesiog per mažai, ši knyga – vos ~130 puslapių teturinti, tad, rodos, vos atsiverčiau, o jau ir paskutinis puslapis. Siužetas bei jo pateikimas nėra vien tik rimtas – kai kada dėl netikėto pasirodymo nustebindavo subtilus humoras.

Galvoju, kiek primirštas šis autorius pas mus, kad ir ne vieną vertimą jo turime. Taip, ir mano rankos vis tiesiasi prie naujų kūrinių (štai ir dabar vasariui pasiruošiau krūvą, kurią sudaro šiemet ar pernai leistos knygos), bet kartu stengiuosi ir bibliotekos neapleisti tam, kad tokios knygos kaip „Kainas“ būtų surastos ir perskaitytos.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.