9.52. Nancy Huston ,,Dolce Agonia“


Jau esu kažkada minėjusi, kad man patinka filmai, kuriuose veiksmas vyksta vienoje vietoje (gali ji kiek ir pasikeisti), o siužeto pagrindas – dialogas tarp veikėjų. Todėl, pirmąsyk perskaičiusi apie ,,Dolce Agonia“, iš karto prisiminiau prieš kelerius metus pasirodžiusią ir gerą įspūdį palikusią kino juostą ,,Tobuli melagiai“ apie draugų vakarienę, per kurią išaiškėja nemažai nejaukių paslapčių. Knygos anotacija žada, kad bus pasakojama apie dvylika draugų, kurie susirenka rašytojo Šono namuose Padėkos dienos vakarienės, bet dėl netikėtai iškritusio sniego nusprendžia likti nakčiai, ir netrukus ima skleistis kiekvieno veikėjo gyvenimas, viltys, skauduliai. Tad, kaip galima numanyti, itin nudžiugau radusi panašaus siužeto knygą. Ir nors daugeliu požiūrių abi istorijos skiriasi, jose galima rasti ir panašumų. Vienas jų – kad abu pasakojimai įtraukia ir turi itin tikroviškus personažus.

Romanas prasideda pasiruošimu vakarienei. Išsamus ir nė kiek nenuobodus maisto gamybos aprašymas buvo malonus atradimas vien jau todėl, kad kaip tik tą dieną teko šiek tiek kalbėti apie varginančius sprendimus, susijusius su maisto ruoša grįžus po darbo. Ir iš karto po tokio pokalbio susiduriu su tokiais vaizdingais, visas jusles dirginančiais aprašymais, kad taip ir norisi pačiai sudalyvauti tokioje vakarienėje. Po truputį renkasi svečiai, daugėja užuominų apie tai, kad turi įvykti kažkas svarbaus, ima ryškėti pirmųjų veikėjų paveikslai. Skaitytojas subtiliai paruošiamas vakarienei, ir kai jau visi susirenka, įtampa po truputį ima augti, bet neaišku, kas bus, nes daug kas atskleidžiama tik skaitančiajam, o ne Šono svečiams. Tikriausiai todėl kiek ,,nusvilau“ – tikėjausi kažkokios ryškesnės kulminacijos, kuri, kaip man atrodė, buvo žadėta, bet taip ir neįvyko. Bet tai vienintelis paminėjimo vertas minusas, tad galima atleisti.

Po to įsisukama į kiekvieno personažo gyvenimą – greitai supratau čia rasianti visokio plauko problemų. Veikėjai kalba (dažniau – mintyse, bet apie kai ką ir garsiai) apie alkoholizmą, priklausomybę nuo narkotikų, valgymo sutrikimus, depresiją, vėžį, Alzheimerio ligą, žmogžudystę, savižudybę, išprievartavimą, Černobylio katastrofą, Holokaustą – ir tai tik dalis nagrinėjamų temų. Autorė pasistengė, kad veikėjai būtų spalvingi. Be abejo, ne vieno praeityje yra gyvenimo epizodų, susijusių su kitais vakarienės dalyviais, todėl intrigos ir nepasitikėjimas kitais tiesiog virte verda. Padėkos diena – šventė, tad visi kaip ir turėtų spinduliuoti gera nuotaika, laime, bet tuo šis romanas ir žavus, kad šventiškumo visai nesijaučia, kiekvienas veikėjas yra savaip nelaimingas. Manau, šio romano siužetą galima netgi susieti su žmonėmis, kurie teigia nemėgstantys gimtadienių ir kitų švenčių vien todėl, kad per jas ar joms artėjant sustiprėja visi skauduliai bei baimės, nes lygiai taip pat ir knygos veikėjai niekaip negali susikaupti ties tuo, kas vyksta, nes vis iškyla nemalonūs prisiminimai. Bet tokius tikrus, emocijų pilnus dialogus ir monologus skaityti kur kas įdomiau nei vienpusiškus, paviršutiniškus, dirbtinai pozityvius.

Ir negaliu nepaminėti romane veikiančio Dievo. Čia Dievas nėra vaizduojamas kaip dėl kiekvieno žmogaus besirūpinantis, dūsaujantis ir kiekvieną nuodėmę skaudžiai išgyvenantis kūrėjas. Jis tvirtas, pokštaujantis, ironiškas. Skyrių, kuriuose kalba Dievas, laukdavau su malonumu, nes ne tik patiko, kaip jis pateikiamas, bet ir, be abejo, būdavo įdomu išgirsti, kaip klostysis kiekvieno veikėjo gyvenimas po šio vakaro, kokia ir kada mirtis juos ištiks. Čia ir humoro netrūko, kai kur jis net įgydavo tragikomedijos prieskonį, tad šie skyriai – lyg trumpi atokvėpiai nuo niūrios vakarienės.

„Dolce agonia“ – niūrus, bet nuo pirmo skyriaus įtraukiantis romanas. Kaip jau minėjau, man pritrūko ryškesnės kulminacijos, kurią lyg ir žadėjo kai kurios užuominos tekste, bet dėl viso kito priekaištų neturiu. Įdomus pasakojimo būdas, graži, turtinga kalba, o ir šitiek veikėjų suvaldyti vienoje erdvėje bei kiekvienam skirti tiek dėmesio ne kiekvienas rašytojas gebėtų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.