9.10. John Green „Vėžliai iki begalybės“


J. Green puikiai žinomas paaugliškų knygų gerbėjams, pati esu skaičiusi tik Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos. Visai džiaugiuosi, kad rinkdamasi knygas impulsyviai galiausiai pasiėmiau ir naujausią minėto autoriaus romaną. Ir pasirodo, laiko, kai norėsis knygos pagalba užmušinėti besisukančias mintis, o į nors kiek rimtesnį romaną įsigilinti nepajėgsiu būtent dėl to paties chaoso galvoje, nereikėjo ilgai laukti.

Išgirdusi apie netoliese gyvenančio turtuolio Raselo Piketo dingimą ir už jo radimą siūlomą didelę sumą pinigų, šešiolikametei Azai geriausia draugė pasiūlo pamėginti surasti dingusį asmenį. Tokiu būdu Aza vėl ima bendrauti su Raselo sūnumi Deivisu, su kuriuo jau buvo šiek tiek bendravusi prieš keletą metų. Tačiau apskritai Azai sunku tiek bendraujant su žmonėmis, tiek atliekant kasdieninius darbus – ji kenčia dėl obsesinių minčių, nuolatinio nerimo ir baimės, ir tai kai kada iš jos reikalauja pernelyg daug jėgų.

Tad gali atrodyti, kad netiesiogiai pradžioje įvardindama šį romaną kaip nerimtą, klystu. Bet labiau turėjau galvoje ne tokį primityvų rašymo stilių, istorijos sudėtingumą ir kt. Nes kaip iš anotacijos galima suprasti, autorius imasi svarbios temos – kalbėjimo apie psichikos ligą. Tą daro, beje, vietomis net ir labai įtaigiai, pavyzdžiui, kai aprašo nuolatinį veikėjos rūpinimąsi piršto žaizda, nerimą, ar nėra infekcijos, ar laiku pasikeitė pleistrą ir t.t. O gal kad pati kai kada sunkiai pakenčiu kurį laiką pasikartojančius/besitęsiančius aplinkinio žmogaus ar kokio nors prietaiso veiksmus/garsus (elementariausias pavyzdys – tušinuko spragsėjimas, kiek įdomesnis – kokio nors aplinkinio įprotis vaikščioti pirmyn atgal, kalbantis telefonu ar kt.), skaitydama tai, kaip Aza nerimauja dėl to paties, kaip ji vėl keičia pleistrą ar kt., pasijausdavau itin nemaloniai, paprastai pasakius – nerviškai veikdavo. Patiko, kad nemažai dėmesio skiriama kalbėjimui apie tai, kaip svarbu kreiptis pagalbos, psichoterapijos svarbą, vaistus, reikalingą paramą iš aplinkos. Paprastai, bet aiškiai, užakcentuojant svarbiausius šiai temai momentus.

Patiko man ir pagrindinių veikėjų bendravimas. Atrodo, autorius sugeba sukurti ryšį tarp personažų, kai kurios scenos, pokalbiai išties paliko gerą įspūdį. Visgi buvo dialogų, kai skaičiau ir galvojau, kad taip nekalbama, skamba dirbtinai – be abejo, saldumo neišvengta, nors pabaigoje viskas sudėliota taip, kad gautųsi neperspaustai, įdedant realistiškumo atspindžių (apie laukiančią ateitį).

Visgi pradžioje galima pasijausti apgautam. Nes pagal tai, kaip viskas vystosi, atrodo, kad bus detektyvinė linija, tačiau ji baigiasi vos prasidėjusi ir tik pačioje pabaigoje vėl atsiranda, bet vėlgi greitai ir be didelių išvedžiojimų užsibaigia. Visa tai atrodo arba kaip neišnaudotos galimybės kiek įdomesniam siužetui, arba kaip noras aprėpti daugiau nei sugebėta.

Neišvengta ir amžinos klišės apie tai, kad abu pagrindiniai veikėjai neturi kažkurio iš tėvų, o šiuo atveju Deivisas ir antrąjį galimai praradęs. Negana to, Deivisas gyvena apsuptas turtų, jis gali krūvas pinigų atiduoti vos tik panorėjęs ir nesukti dėl to galvos. Ir nors suprantu, kad čia turto tema skirta atkreipti dėmesį į tai, kad net ir apsikrovę turtais jie yra nelaimingi, nes negaudavo tėvo meilės, auginami samdomų žmonių, kad aplinkiniai tik dėl turto neretai bendrauja ir t.t., bet tai padaryta silpnai, o vienas jo atliktas gestas ir tai, kaip buvo sureaguota su tuo susijusių žmonių (Azos, jos draugės) man apskritai atrodė kaip iš fantastikos srities. Galop, ir personažai ne iki galo atskleisti, trūko visumos, kad susidėliotų vientisas vaizdas apie kiekvieną.

Pabaigoje dar kiek pasidžiaugsiu, kad nemažai buvo skirta Star Wars, tiesa, skleidžiamos teorijos ir fantazijos, kurias kūrė Azos draugė, nelabai žavėjo. Bet vien tai, kad atkreipiamas paauglių dėmesys į šią seriją, ne tik į naujuosius, bet ir senuosius filmus, džiugino.

Tad bendrai kaip ir nesužavėjo, bet aktualios temos, mielai atrodęs santykis tarp pagrindinių veikėjų išties gali būti tai, kas patrauks kai kurių paauglių (ir tikiu, ne tik jų) dėmesį.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.